Kas gero buvo mūsų bendruomenėje balandį

Rektorato jaunimo ir grigališkojo choralo chorų diena Punsko bažnyčioje kovo 20 d.

Mūsų chorai vyko į Punską dalyvauti chorų dienoje, vykdomoje pagal Kauno ir Punsko lietuvių bendradarbiavimo tinklų kūrimo projektą, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas. Vygrių nacionalinio parko puošmena – barokinis kamaldulių vienuolyno kompleksas. Čia giesmininkai aplankė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, kurioje dirbo daug lietuvių kunigų. Toliau kelias vedė link Seinų. Čia giesmininkų apsilankė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje, kurios šoninėje koplyčioje palaidotas garsus lietuvių poetas, Seinų vyskupas Antanas Baranauskas. Apžiūrėjus buvusį dominikonų vienuolyną, kelias vedė toliau link kelionės tikslo – Punsko.

Čia choristų jau laukė vietos jaunimo ir bendruomenės atstovai. Po sočios vakarienės lietuviškų patiekalų restorane “Sodas” prasidėjo bendra vakaronė su dainomis, žaidimais, dalijimusi įspūdžiais ir patirtimi.

Kitą rytą, sekmadienį, 8 val. šv. Mišiose Punsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje jaunieji Kauno choristai giedojo kartu su Punsko jaunimo choru. Šiose šv. Mišiose buvo panaudota garso įranga, kurią pagal Kauno ir Punsko lietuvių bendradarbiavimo tinklų kūrimo projektą, įsigijo Punsko parapija. Elektriniais vargonais giedotojams šauniai pritarė – broliai Albertas ir Viktoras Šliaužiai. Po šių šv. Mišių kauniečiai aplankė Lietuvių namus, Kovo 11-osios licėjų, apžiūrėjo netoliese esantį skanseną – atkurtą 19 a. lietuvių sodybą-buities muziejų po atviru dangumi, pasivaikščiojo po vietos entuziastų kuriamą jotvingių gyvenvietę. 12 val. šv. Mišiose giedojo grigališkojo choralo choro dalyvės. Po šv. Mišių pažintis ir bendravimas su punskiečiais tęsėsi. Apsikeitę dovanomis ir giesmėmis, kupini gausių įspūdžių ir geros nuotaikos pavakare kauniečiai išvyko į namus. Kelionė neprailgo: skambėjo dainos, įspūdžiai ir prisiminimai. /Jūratė Baltušienė/

Balandžio 23 d. šventėme Velyknakčio vigiliją

Mūsų bažnyčioje ji prasidėjo 21 valandą, slėpiningoje besileidžiančios saulės prieblandoje. Liturgijai vadovavo kun. Aldonas Gudaitis SJ. Rotušės aikštėje sukūrus laužą, nuo pašventintos ugnies buvo įžiebta velykinė žvakė; bažnyčioje sumirgėjo žvakių liepsnų jūra. Kristus – mūsų gyvenimo šviesa, neleidžianti suklupti, kai einame per kasdienybės išbandymus. Po žiburių liturgijos sekė žodžio liturgija – visa išganymo istorija nuo pasaulio sutvėrimo. Skaitinius ir psalmes lydėjo muzikiniai intarpai. Meditacinę nuotaiką kūrė ir M. K. Čiurlionio, lietuvių dailininko mistiko, paveikslų skaidrės. Ilgai lauktas džiugus Aleliuja, varpai ir varpeliai. Iškilmingai įnešama Evangelija. Kun. Aldono homilija paprastai ir džiugiai kvietė kiekvieną būti Velykų slėpinio liudytojais savo aplinkoje. Kita liturgijos dalis – krikšto liturgija. Šiemet po kelerių metų pertraukos galėjome pasveikinti naują bendruomenės narę – į Dievo vaikų šeimą krikšto sakramentu įsiliejo Silvija. Kartu su ja visi atnaujinome Krikšto pažadus, įsipareigodami gyventi atnaujintą gyvenimą, o po to vienas kitą laiminome kryžiaus ženklu, švęstu vandeniu. Krikšto liturgiją užbaigė iškilminga bendruomeninė malda. Paskutinė apeigų dalis – aukos liturgija. Be duonos ir vyno buvo nešamos ir kitos atnašos: gėlės – bažnyčiai papuošti, valgiai – agapės stalui, surinktos aukos – bažnyčios poreikiams tenkinti. Pasibaigus šv. Mišioms, vienas kitą sveikinome su Kristaus prisikėlimu. Po to susirinkome į vienuolyno salę dalintis agapės vaišėmis. /Jūratė Bieliauskaitė/