Kas gero buvo mūsų bendruomenėje vasarį

Vasario 4 d. mūsų bažnyčioje apie Eucharistiją ir Gailestingumą kalbėjo kunigas Algis Vaickūnas, aptarnaujantis Kabelių ir Marcinkonių parapijas Dzūkijoje.

Kunigo tarnystės džiaugsmo šaltinis – Eucharistija ir adoracija. Prisipažinęs, kad jis tėra vargšas nusidėjėlis, nedaug patirties turintis Dievo žodžio skelbėjas, kunigas Algis kalbėjo apie tame duonos paplotėlyje – Ostijoje – glūdinčią jėgą, kuri įkvepia net silpnus šventuosius didvyriškiems darbams, meilės tarnystei. Jo žodžiuose slypėjo švelnumas ir meilė, liudijanti, kad šis kunigas moko to, kuo pats gyvena.

Kunigas Algis akivaizdžiai liudija, kad ganytojo asmeninis pavyzdys, jo bendravimas su Dievu kaip asmeniu, maldos gyvenimas gali tapti impulsu bendruomenės augimui, vidiniam šventėjimui.

Kunigas Algis, aiškindamas Eucharistijos svarbą ir reikšmę, rėmėsi Bažnyčios mokymu, iškilių šventųjų ir paprastų žmonių liudijimais. Po Eucharistiniais pavidalais Dievas slepia savo galybę kaip po šydu, kad mūsų nenugąsdintų, kad nebijotume prie Jo prisiartinti tokie, kokie esame. Dievas kiekvieną mūsų pamilo ir trokšta mūsų. Jis atidavė mums visą save ir dabar trokšta mūsų.

Kunigas Algis po konferencijų dar klausė išpažinčių, asmeniškai laimino kiekvieną rankų uždėjimu ir palydėjo užtarimo malda, kad ir patys, nepaisydami savo nevertumo, vidinių žaizdų ar fizinio silpnumo neštume Jo gailestingumą kitiems.

Tą vakarą po Šv. Mišių piligriminę kelionę po mūsų Bažnyčios lankytojų namus pradėjo ir nedidelis Dievo gailestingumo paveikslas. Norintys padėkoti Viešpačiui ir pasisemti Jo gailestingumo malonių gali užsirašyti zakristijoje arba raštinėje ir parsinešę šį paveikslą į namus su pasitikėjimu melstis prie jo. Dievas nešykšti savo malonių nuolankioms ir Juo pasitikinčioms sieloms, Dievo pažadai visada išsipildo.

Šv. Mišios sekmadienį (vasario 20 d.) prasidėjo iškilminga procesija prie altoriaus. Šiose šv. Mišiose dalyvavo svečiai iš Punsko: parapijos jaunimo choras. Tai dalis Europos sąjungos remiamo pasienio bendradarbiavimo projekto, kurį Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) rektoratas vykdo kartu su Punsko parapija.

Eucharistijai vadovavo Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionas kun. Mindaugas Malinauskas, kartu meldėsi svečias iš Punsko parapijos – vikaras kun. Egidijus Kazlauskas. Per šv. Mišias giedojo Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) rektorato jaunimo choras bei Punsko parapijos jaunimo choras. Kun. Mindaugas kalbėjo susirinkusiems apie tai, kaip Jėzus liepia mylėti savo priešus – tai jus ir Dievas mylės ir būsite dangiškojo Tėvo vaikai. Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas. Dievas yra tobulas, kad nieko jam netrūksta, nes Jis yra nekintamas, Jis yra tikra šviesa, ir nėra Jame jokių šešėlių. Čia labiau išryškinamas Tėvas, o ne abstrakčiai Dievas.

Bažnyčia buvo pilnutėlė žmonių. Šv. Mišių pabaigoje, po skelbimų, padėkos žodį tarė svečias iš Punsko parapijos jaunimo choro. Jis išreiškė norą bendradarbiauti su Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) rektoratu. Po to svečias atsidėkodamas, kad galėjo dalyvauti kartu šv. Mišiose, įteikė knygą apie Punsko parapiją Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolui kun. Gintarui Vitkui.

 Jūratė Bieliauskaitė ir Akvilė Minčinkaitė