„Kunigas, kuriam Kristus buvo viskas...“
T. Pranciškaus Masilionio SJ 30-ųjų mirties metinių minėjimas Sidabrave
Spalio 16 d., šeštadienį, daug kelių vedė į nedidelę Sidabravo gyvenvietę. Maldai ir džiugiai bendrystei rinkosi tie, kuriems brangus Tėvelio atminimas. Daug yra nuostabių kunigų, kuriuos seka minios, klausydamosi jų pamokslų, bet pripažinkime, jog nedaugelio atminimas tveria taip ilgai. Tai Viešpaties malonės slėpinys: vienos liepsnelės šviečia itin ryškiai, tačiau labai trumpai, kitos – švelniau, bet jų šviesa įkrinta į aplinkinių širdis ir plinta toliau. Šventumo dvasia gyva.
11 valandą Kauno kunigų seminarijos propedeutinio kurso klierikai meldėsi Rožinio malda, adoruodami Švč. Sakramentą kalbėjo litaniją už kunigus. Norėjosi tikėti, kad jie išliks ištikimi Kristui ir Bažnyčiai, nepaklys pasaulyje, neklaidins kitų ir bus tikrais antraisiais Kristumis. 12 valandą prasidėjo iškilmingos Šventosios Mišios, kurias koncelebravo JE Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, JE Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, JE Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir 9 kunigai. Dievą šlovino Kybartų parapijos jaunimo choras. Homiliją pasakė JE Sigitas Tamkevičius. Arkivyskupas išryškino dvi esmines t. Pranciškaus savybes: didžiadvasišką ir dosnią meilę bei drąsą dėl Kristaus. Tuomet, kai sovietų saugumas budriai sekė kiekvieną kunigų krustelėjimą, t. Pranciškus netupėjo pakrūmėj, suglaudęs ausis kaip kiškis, bet 1947 metais įkūrė Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją. Per visus okupacijos metus seserys kantriai triūsė reikalingiausiuose katechezės baruose, slapta ruošdamos vaikus Pirmajai Komunijai, globodamos Eucharistijos Bičiulių kuopeles ir tylia malda apgaubdamos visą laisvės laukiančią Lietuvą. JE Sigitas Tamkevičius prisiminė savo pirmąjį susitikimą su Tėveliu: dar būnant klieriku, vienas bičiulis jį nusivedė pas jį; jauną klieriką sužavėjo t. Pranciškaus didžiadvasiškumas, iš jo spinduliuojanti šilta meilė. Meilė – ne žodžiais, bet darbais: per vienas rekolekcijas, pamatęs, kad klierikas Sigitas dėvi palaikį paltą, atidavė jam savąjį.
Po Šv. Mišių pasimeldę prie t. Pranciškaus kapo, minėjimo dalyviai rinkosi į Sidabravo kultūros namų salę, kuriame vyko literatūrinis montažas t. Pranciškaus Masilionio atminimui. Tėvas Pranciškus turėjo poetišką sielą ir sukūrė ne vieną eilėraštį, pagal kai kuriuos jų yra parašytos ir giesmės. Minėjimo metu giedojo svečiai iš Kybartų ir Sidabravo jaunimo bei suaugusiųjų chorai. Emanuela Linda Ceple, SJE generalinė vyresnioji, plačiau pristatė t. Pranciškų Masilionį ignaciškojo dvasingumo kontekste kaip mistiką, niekuo nenusileidžiantį pripažintiems dvasinio gyvenimo mokytojams, kaip tikrą jėzuitą, savo gyvenime siekusį vien „magis“, kūrinijos grožyje ir „beribėj Ostijos menkystėj“ gebėjusį įžvelgti laiminančią Dievo ranką. Jis buvo tikras šventasis, iš kuklumo nenorėjęs būti tik paveikslėliu, į kurį pažiūrėjęs, pamiršti, kaip jis atrodo. Savo šventumo dvasią jis paliko visuose žmonėse, kuriems teko laimė jį sutikti, su juo bendrauti. Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija savo įkūrėjo 30-osioms mirties metinėms paminėti išleido knygelę „Tai Meilė – nuostabi, didi!“ Joje sudėtos mintys iš t. Pranciškaus dvasinio palikimo, iliustruotos t. Vytauto Sadausko SJ ir s. Jolitos Emanuelės Dudaitės SJE fotografijomis – kūrinijos deimantų atspindžiais, kurie sukuria meditacinę nuotaiką.
Po koncerto – cepelinų agapė Sidabravo mokyklos valgykloje. Jos metu Palėvenės bendruomenės pirmininkė, remdamasi archyviniais dokumentais, t. Pranciškaus raštais, papasakojo apie itin sunkų jo gyvenimo etapą, kuomet sirgdamas atvira džiova, neturėdamas kur galvos priglausti, jis ne tik rūpinosi sudegusios Palėvenės bažnyčios atstatymu, bet iš solidarumo 900 rublių auka parėmė ir Marijos – Taikos Karalienės – bažnyčios statybą Klaipėdoje. Toks dosnus žmogus būna tik tuomet, kai pats patiria begalinę Dievo meilę, kuri padeda visus sunkumus, paniekinimus, blogį nugalėti gerumu. Eikime t. Pranciškaus pramintu keliu, kai sunku, galime drąsiai melsti jo užtarimo. Kartu su visa Jėzaus Draugijos šventųjų armija t. Pranciškus kovoja mūsų pusėje.
Jūratė Bieliauskaitė
