Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo liepos 21 d. pirmadienio iki liepos 27 d. sekmadienio, 2014
►link 17 eilinio sekmadienio
Kaip žemėje, taip ir danguje: žvaigždėtas dangus
Vasaros naktų žvaigždėtas dangus nesiliauja stebinęs mus. Dangaus skliautas mus saugo. Jis mums atveria vartus į visatą už „mūsų vartų“, dar visai nepažįstamų. Kaip galime matyti žvaigždžių už milijardų kilometrų nuo žemės šviesą? Kiekviena jų turi vardą, kuris leidžia ją atpažinti: Avino, Pegaso, Didžiojo ir Mažojo Grįžulo rato žvaigždės...
Kodėl negalėtume praleisti nakties lyg budėtume, neatitraukdami akių nuo dangaus. Pradžios knygoje Abraomui Dievas siūlo kontempliuoti žvaigždes danguje ir matyti būsimų jam paždėtų0 palikuonių gausumą. Ir štai mes esame šie palikuonys. Kaip nuostabu!
Ne visada suvokiame visatos grožį. Tai mums duota dovana, kuria galime žavėti. Šis žavėjimasis yra pirmas dvasinio gyvenimo žingsnis. Visa priimti kaip dovaną, o ne kaip privalomą. Tada šlovinimas 0gali ištrykšti iš mūsų lūpų ir mūsų širdžių.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad Šventoji Dvasia remtų skurdžiausiose šalyse Evangeliją skelbiančių pasauliečių darbą.
„Parduoda visa, ką turi, ir nusiperka perlą“ Mt 13, 46
Lobiai, apie kuriuos kalba Evangelija, dažnai yra užkasti ir paslėpti nuo žvilgsnio. Prieš rasdamas perlą, žmogus išdirba lauką. Koks džiaugsmas jį netyčia radus, net nežinant, jog jis paslėptas. Jis toks brangus, jog reikia viską parduoti, kad jį įsigytum.
Tokia yra dangaus Karalystė, mums sako Jėzus. Tikras lobis, kurį reikia labiau už viską vertinti. Ar to ir tokštame? Tiek dalykų mus apsunkina ir aptemdo regėjimą!
Kad taptume lengvesni, vasaros laiku duota praplėsti žvilgsnį, kontempliuojant žvaigždes, kitus plika akimi matomus lobius, jei debesys neužstoja šešėlio. Greit suraskime, kokie mūsų perlai šiandieną.
Anne-Marie Aitken
Nuo liepos 14 d. pirmadienio iki liepos 20 d. sekmadienio, 2014
►link 16 eilinio sekmadienio
Pirmadienis 21 d. Karalystė?
Jau pati frazė Dangaus Karalystė yra paslaptinga. Jėzus stengiasi mums atskleisti šį Dievo laiką, kaip dirvoje paslėptą lobį. Žinome, kad lobis čia, bet jo dar reikia ieškoti, nes jis paslėptas! Jei vadovautumės tik logika, nieko didingo šioje istorijoje neliktų. Karalystė lobis ar prekyba? Perlas ar jo ieškotojas? Žuvys ar tinklas? Nelabai svarbu, tik reikia priartėti prie Jėzaus mokymo: Jis kalba palyginimais. Tad, juos perskaitysiu ir jais skonėsiuosi.
Antradienis 22 d. Karalystės džiaugsmas
Karalystė atpažįstama iš giluminio džiaugsmo, kuris mus apima, kai ją atrandame. Džiaugsmas to, kuris atranda lobį, to, kuris ieško nuostabių perlų, susidūręs su stebuklu, Marijos Magdalietės, kurią šiandieną švenčiame, džiaugsmas, kai ji susitinka Jėzų Velykų rytą: šie įvairūs džiaugsmai apima visą esybės gelmę, atskirdami efimerišką ir greit užmirštamą džiūgavimą. Marijos Magdalietės, kuri nori pasilaikyti sau Mokytoją, istorija pirmiausiai mus moko, kad giluminis džiaugsmas negali leisti pasisavinti atrasta. O aš: kada esu patyręs, kad atradau Karalystės džiaugsmą?
Trečiadienis 23 d. Pasirengęs viskuo rizikuoti?
Viena Karalystėje radikalu: dviejų pirmųjų palyginimų žmonės pasirengę viską palikti, viską parduoti, viskuo rizikuoti. Jie atsisako veikti kaip geri administratoriai, kad taptų radikalesniais verslininkais. Ar aš pasiryžęs viskuo rizikuoti? Ar pasirengęs statyti už dangaus karalystę?
Ketvirtadienis 24 d. Gudrumu
Pirmajame palyginime kai kas gali mus nustebinti: žmogus vėl slepia lobį, kurį rado, kad eitų nusipirkti dirvos. Tai galėtų mums leisti galvoti apie verslo nesąžiningumą, kai perkama žemė tarsi būtų ketinama ją dirbti... o joje- lobis. Bandymas delikatus: kiek aš galiu gudrauti dėl Karalystės? Bet viena aišku: jei iš akių dings Karalystė, daugiau beliks prasmės.
Penktadienis 25 d. Žvejams
Jėzu s kalba savo mokiniams, vartodamas artimus jiems įvaizdžius. Jokūbas, kurį šiandieną švenčiame, yra vienas iš žvejų. Jėzus su žvejais pradeda šiuo artimu žvejybos įvaizdžiu, bet Jis eina žymiai toliau - iki sunkumų: Jokūbo, patirsiančio kankinimus, apie kuriuos kalbama šios dienos evangelijoje (Mt 20, 20-28), ar piktų žmonių sunkumų... Ar esame pasirengę girdėti šį skelbimą ne kaip grėsmę žvejams, o priešingai – kaip kvietimą šiandieną be baimės atskirti sunkumus, kad ieškotume Karalystės?
Šeštadienis 26 d. Su Ona ir Joakimu
Šią savaitę su Bažnyčia švenčiame Jėzaus artimuosius: Jo senelius Oną ir Joakimą. Jie yra teisiųjų simbolis, teisiųjų, kurie laukia Izraelio paguodos, ir Jėzus ateina įvesti naujovių. Bet pasikeitimų laikas nesibaigė, mes dar esame kaip šeimininkas, kuris turi iš savo lobių ištraukti nauja ir sena. Ką išdrįsime prasimanyti, kad būtume ištikimi tradicijai, artėdami prie dangaus Karalystės?
Sekmadienis 27 d. Raginti ir rūpintis
Jėzus šioje Evangelijoje mūsų nesaugo - Jis kalba apie dideles kovas. Sunku atsakyti: „taip“, kaip tai daro mokiniai, kai Jis mums liepia. Bet grėsmingi ištraukos žodžiai neleidžia pamiršti, ką atskleidžia palyginimas: Karalystės džiaugsmą, kvietimą džiaugtis, pasitelkus savo sugebėjimus, net gudrumą! Nebijokime šeimose ir bendruomenėse leisti, kad mus klausinėtų kiti, nebijokime ir jų klausti. Kartu kaip Jėzus žingsnis po žingsnio „stumtelėdami“ ir švelniai vienas kitą palaikydami kvieskime ieškoti Karalystės. Palaikykime vienas kitą, kad atskirtume tai, kas atitolina nuo Karalystės ar Jos kūrimo.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė
