Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugpjūčio 15 d. pirmadienio iki rugpjūčio 21 d. sekmadienio, 2016
►link 21 eilinio sekmadienio
GYVŪNŲ BIBLIJA: LIŪTAS
Žvėrių karalius užima svarbią vietą Biblijoje, ypač Senajame Testamente, nes toje epochoje liūtai bastėsi netoliese. „Liūtas, žvėrių galiūnas, niekam nenuolaidus“, - sako Patarlių knyga (Pat 30, 30). Liūtas -jėgos simbolis, o ir įvaizdis, tradiciškai priskirtas Judui, vienam iš Jokūbo sūnų. „Judas yra tarsi jaunas liūtas“, - sako jo tėvas. „Skeptras nepaliks Judo... (Per 49, 9-10). Ir šiandieną Judo liūtas yra Jeruzalės - švento, o ir politinės bei religinės valdžios - miesto emblema.
Liūtai riaumoja dykumoje. Štai kodėl šv. Morkus savo Evangeliją pradeda nuo balso dykumoje. O paskutinėje Biblijos dalyje – Apokalipsėje – liūtas vaidina patį svarbiausią vaidmenį: „Tuomet vienas vyresnysis man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala. Jis atvers knygą ir nuplėš septynis jos antspaudus“. Šis liūtas – tai Kristus, kurio galia leidžia atverti knygą lyg mirties vartus. Šią savaitę atsiverkime Kristaus galiai, klausykimės Jo balso, šaukiančio ateiti iš visų pašalių ir gyventi su Juo.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad sportas būtų tautų broliško susitikimo proga ir prisidėtų prie taikos stiprinimo pasaulyje.
„Yra paskutinių, kurie bus pirmi“ Lk 13, 30
Paskutiniai, kurie bus pirmi, ir pirmieji, kurie bus paskutiniai: Evangelija turi stebinančią logiką! Iš tikrųjų, viskas priklauso nuo vertybių skalės, kai vertinama, kas yra pirmas. Tą, kuris neša neteisybę, melą ir žiaurumą, galima laikyti pirmu pasaulio akyse, bet jis paskutinis – o be abejo, ir nevykėlis – Karalystėje.
Tas pats ir kalbant apie liūtą. Dėl savo jėgos jis laikomas pirmu! Bet kai jis ryja kitus, Viešpats ateina jų išlaisvinti iš nasrų (kaip Jis padarė pranašui Danieliui). Bet jei jis atsisakys žudyti, ės tik šiaudus (Iz 65, 25), kai veršis ir liūtukas ganysis kartu (Iz 11, 6), tada jis bus pirmas Dievo Karalystėje, kur karaliauja ramybė ir tiesa.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Nuo rugpjūčio 15 d. pirmadienio iki rugpjūčio 21 d. sekmadienio, 2016
►link 21 eilinio sekmadienio
Evangelija pagal šventąjį Luką (Lk 13, 22-30)
|
Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę. Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“ Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs. Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke, jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’. Tada jūs imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse’. O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’ Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai“. |
Pirmadienis 15 d. Kelias
Evangelijos dažnai Jėzų parodo keliaujantį. Bet Jis nėra klajojantis pranašas. Jis turi tikslą: Jeruzalę. Jėzus turi išganymo misiją, Jis dėmesingas susitikimams ir turi planą atiduoti gyvybę už visus. Ir aš, net jei jau esu pasirinkęs gyvenimo kelią ir profesiją, kartais klausiu savęs apie egzistencijos tikslą. Kur einu? Koks mano gyvenimo variklis? Prašysiu Viešpaties, kad vis labiau Juo pasitikėčiau, nepaisydamas abejonių. Šią rugpjūčio 15 dieną galiu maldauti Motinos Marijos, kuri yra pirma kelyje.
Antradienis 16 d. Išganymo klausimas
Kaip Jėzaus pašnekovas kartais galiu klausti: „ar maža žmonių bus išgelbėta?“... Nedaug žmonių, atrodo, iš tikrųjų veikia kaip „išgelbėti“, tai yra, yra džiugūs ir laisvi. Tačiau daug kas ieško išganymo kad ir kokiais žodžiais tai nusakytų: gerove, sveikata, laime, vidine vienybe... O aš, ar aš jaučiuosi išgelbėtas? Ar veikiu kaip išgelbėtas? Šiandieną stengsiuosi priimti Viešpaties išganymą ir pabandysiu pasidalyti juo su kitais.
Trečiadienis 17 d. Vartų klausimas
Jėzaus atsakyme stiprūs įvaizdžiai: ankšti vartai, namo šeimininkas, uždarantis šiuos vartus, žmonės, kurie labai nori įeiti. Skirsiu laiko klausytis jų troškimo: „Viešpatie, atidaryk mums“. Jų prašymas atrodo teisėtas, kaip ir pastaba: „mes valgėme ir gėrėme Tavo akivaizdoje, Tu mokei mūsų gatvėse“. Bet Jėzus kviečia eiti dar giliau ir dar radikaliau. Prašysiu malonės, kad karštai trokščiau įeiti pro vartus ir sugebėčiua išgirsti Jėzaus atsakymą.
Ketvirtadienis 18 d. Kelias į atsivertimą
Kokie šiurkštūs Jėzaus žodžiai: ankšti vartai, verksmas ir dantų griežimas, išvarymas lauk. O ir Jo paaiškinimas stiprus: „daugelis bandys įeiti, bet neįstengs“. Svarbu nepamiršti, jog Jėzus kreipiasi šitaip į tuos, kurie – o gal ir į mus – pritaiko įstatymą, kad jis jiems tarnautų ir teistų pačius mažiausius. Štai apie tokią neteisybę Jėzus kalba. Jo prašysiu, tad, kad eičiau pirmyn atsivertimo keliu.
Penktadienis 19 d. Reiklus atsakymas
Jėzus kviečia rimtai žiūrėti į teisybę. Nereiškia, kad reikia daryti ką nors neįprasta. Kaip primena pranašas Michėjas (6,8): „jis tau pasakė, kas yra gera ir ko iš tavęs VIEŠPATS reikalauja: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu“. Daug kartų skaitysiu šiuos žodžius per šią dieną ir pasistengsiu padaryti jos savo gyvenimo programa.
Šeštadienis 20 d. Būti ar nebūti išgelbėtam
Jėzus nėra šeimininkas, kuris norėtų sunaikinti savo klausytojus ar jiems sukelti neviltį. Bet iššūkis rimtas, ir Jis nori juos pažadinti. Jėzus nori, jog jie suprastų, kad reikia keisti logiką: „yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai“. Tačiau nereikia manyti, jog mums taip nutiks, jog viskas baigsis ašaromis ir dantų griežimu. Skirsiu laiko dar kartą išsakyti Viešpačiui savo troškimą būti su Juo ir atsiverti kitiems.
Sekmadienis 21 d. Tikras „parodymas visiems“
Žmonės ateis „iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis Dievo Karalystėje“. Tai liudija apie šventės užmojį ir Viešpaties išganymo plano dydį. Kokia pilnatvė ir koks džiaugsmas pažadėtas! Po šiurkštaus vartų įvaizdžio matome švenčių puotos įvaizdį. Mūsų sekmadienio Eucharistijos turi šios šventės vaišių atspalvį, ar norime ten priimti žmones, atėjusius iš kitur ir skirtingus nei mes? Taip, tai pažadėta iš tikrųjų visiems, visiems, kurie priima šią naują bendrystę. Prašykime Viešpaties, kad mums leistų išgyventi šį džiaugsmą, viršijantį baimes ir suteikiantį tikrumą.
