Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugpjūčio 24 d. pirmadienio iki rugpjūčio 30 d.sekmadienio, 2015
►link 22 sekmadienio
Kaip melstis 5 iš 5
Vienas: dėkokime Viešpačiui už viską, kas yra vieninteliai pasaulyje (pavyzdžiui, saulę, mylimą žmogų, peizažą, šeimą...) ar maldaukime, mąstydami, kas padeda, kad būtų vienybė manyje ar pasaulyje (pavyzdžiui, draugystė, taika, atleidimas...). Tegu malda mane suvienija su Viešpačiu ir visais krikščionimis!
Namie
Ryto dušas ar gera vonia, rankų plovimas... kodėlgi šią savaitę neišgyvenus šių kasdienių gestų kitaip? Rytą, maudydamiesi duše, prašykime Viešpaties, kad sukurtų mūsų širdį tyrą šiai dienai. Dienos metą, kai plauname rankas, žvelkime, kokios dienos akimirkos ar kokie mano žodžiai, mano mintys, mano veiksmai nėra tyri. Dar kartą prašykime Viešpaties, kad sukurtų mums tyrą širdį. Vakare savo maldoje dėkokime Viepačiui už visus mažus atsivertimus, kuriuos išgyvenome, kai visa mūsų širdis buvo atsigręžusi į Jį.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad savanorystės srityje dirbantieji dosniai darbuotųsi vargstačiųjų labui.
„Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“ Mk 7, 20
Negalima sakyti, kad šioje evangelijoje Jėzus nusiplauna rankas. Nėra keletos būdų pasakyti tai, ką Jis galvoja! Reikia skubiai nutraukti visus išvedžiojimus ar neteisingas Žodžio interpretacijas.
Laikytis tradicijų dėl tradicijų, kai mūsų širdis nešvari: NE, tvirtai sako Jėzus. Nereikia supainioti tikslų ir priemonių, kaip primena šventasis Ignacas Lojola.
Ieškoti švarumo yra teisinga ir gražu, kai ieškojimas skatina mūsų širdies atsivertimą... kitaip rizikuotume pasitenkinti savimi, užsidaryti savo mažoje virtuvėje, negrįžtume į save ir savęs nepaklaustume: ar mūsų veiksmai derinasi su tuo, kuo gyvename viduje? Kokios blogos mintys mane nugręžia nuo meilės artimui, sau pačiam, Dievui, pasauliui?
Rūpinkimės savo širdimi šią savaitę ir be baimės girdėkime: Jėzus yra su mumis.
Emmanuelle Huyghues Despointes, Šenaklio Dvasinis centras
Nuo rugpjūčio 24 d. pirmadienio iki rugpjūčio 30 d.sekmadienio, 2015
►link 22 sekmadienio
Evangelija pagal šventąjį Morkų (Mk 7, 1-8, 14-15, 21-23)
|
Pas Jėzų susirenka fariziejų ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. Jie pamato kai kuriuos jo mokinius, valgančius suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. Mat fariziejai ir visi žydai pagal prosenių paprotį valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami papročiu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių papročio ir valgo suterštomis rankomis?“ Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų. Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių“. Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.
|
Pirmadienis 24 d. Inspekcija?
Sekmadienio evangelija prasideda fariziejų ir kai kurių Rašto aiškintojų klausimu, vienijantis prieš Jėzų. Tai atrodo kaip inspekcija! Tradicijos saugotojai tiek kartų girdėjo Jėzų kalbantį . Beveik kyla religinis konfliktas... Šią dieną švenčiame šventąjį Baltramiejų, tai data, kuri Prancūzijoje minima su liūdesiu (dėl protestantų maskarado Paryžiuje 1572m), melsiuosi, kad baigtųsi bet koks religinis priešiškumas.
Antradienis 25 d. Tradicija?
Jėzaus epochoje žydai, o ypač fariziejai, griežtai laikosi prosenių tradicijų. Paraidžiui jie laikosi visų taisyklių ir religinių papročių, perduotų jų kunigų. Apstulbę jie mato, kaip Jėzaus mokiniai nesilaiko prosenių tradicijų. O aš, kokių tradicijų laikausi ir kokių atsisakau laikytis?
Trečiadienis 26 d. Tyrumo ieškojimas
Susisaisčius tradicijmis, beveik nelieka tyrumo ieškojimo, lyg jam reiktų apsišvarinimo gestų, kurie visiškai atskirtų nuo „nešvaraus“ pagoniško pasaulio. Ar apsiplaunama pašalinti purvą? Tyrumas grąžina į šventumo sąvoką – dievišką terpę – visiškai atskirtą nuo asaulietiškos aplinkos – žmogiškos terpės. Tai ne tik higienos klausimas! Ar imti valgį neplautomis rankomis priešinga tyrumo siekimui? Medituosiu šiuos gestus ir šį ritualinį atsiplovimą, stengdamasi suvokti, ką jie reškia Dievo ir pasaulio akimis.
Ketvirtadienis 27 d. Nuo lūpų iki širdies
Atsakydamas Jėzus cituoja pranašą Izaiją, barantį dėl veidmainystės: „Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs”. Leisiu šiems pranašo žodžiams manyje sukelti tai, ką jie turi sukelti. Jie kviečia suabejoti: jei tyrumo ieškosime atsitolinę nuo Dievo, Jo garbinimas bus bergždžias. Kaip tą išgyvenu maldoje?
Penktadienis 28 d. Iš lauko?
Jėzus baigia savo mokymą. Nieko nėra nešvaraus, kas ateina iš lauko, įeina į vidų, o tik tai, kas iš jo išeina. Jėzus kategoriškas: „Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina”. Skonėsiuosi šiuo nauju mokymu, kuris panaikina nepasitikėjimą pasaulio atžvilgiu.
Šeštadienis 29 d. Iš vidaus!
Jėzus kviečia žvelgti į širdį, t.y., kas yra mūsų viduje, iš kur į paviršių išeina žodžiai, mintys, veiksmai... kurie gali būti nešvarūs. Bergždžia ieškoti išorės nepriekaištingumo. Svarbiausia kreipti dėmesį į savo širdį. Melsiuosi su psalmistu: „Sukurk man tyrą širdį, o Dieve“ (Ps 51, 12).
Sekmadienis 30 d. Atsiversti iš gilumos
Štai evangelija ragina nuvalyti ne paviršių, kad rodytumės švarūs Dievo ir kitų akyse, bet savo gelmę, kur tik vienas Dievas ir mes patys matome, kas darosi. Jėzui kovoti prieš blogį nereiškia save apsaugoti nuo blogo pasaulio, bet reiškia rūpintis savo širdimi, nes iš čia, mums bendradarbiaujant, kyla blogis: blogos mintys, pikti žodžiai, greitas teisimas, meilės trūkumas ir t.t. Šis kvietimas atsiversti širdyje mums suteikia didelę laisvę pasaulio atžvilgiu. Pasaulio, kuris nėra piktas. Nereikia jo saugotis, bet reikia, kaip Jėzui, ten gyventi, daryti gera visur, kur esame.
