Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo sausio 26 d. pirmadienio iki vasario 1 d.sekmadienio, 2015

link IV eilinio sekmadienio

  

  Kaip melstis Švenčiausiajai Trejybei (1/3)

Su Tėvu: žvelkime į dangų, į jo didybę, kaip jis apglėbia žemę ir ją saugo. Pakelkime akis aukštyn, visa esybe trokškime tapti Aukščiausiojo vaikais. Kontempliuokime visus keturis horizontus: jie atveria pasaulio begalybę. Atsigręžkime į saulę ir matykime malonę jos šviesoje. Pakui užsimerkę sakykime: „Tėve mūsų“.  


            Namie

Šią savaitę prisiminkime visus žmones, kurie mus mokė kaip turintys galią; žmones, kurie mums darė įtaką, ugdė, paliko pėdsaką, mokė, kurie klausinėjo, kurie trikdė. Pirmiausiai galime prisiminti visus tuos, tikriausiai jų daug, kuriuos mūsų atmintis tuoj pat atgaivina. Pakui medituodami ir pasitelkę atmintį, prisiminkime kokius klausimus, kokiussivėrimus jie mums siūlė. Galiausiai surinkime kvietimų, klausimų, atsivėrimų puokštę, kad ją atiduotume Viešpačiui kiekvieną vakarą ar savaitės pabaigoje, Jo prašydami visada „stebėtis Jo mokymu“, gautu kad vis labiau augtų mūsų tikėjimas.


Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi

Melskimės, kad kaliniai, ypač jauno amžiaus, galėtų susikurti orų gyvenimą.

 

„Nutilk ir išeik iš jo“ Mk 1, 25

Pradedame išgydymo Evangelijų seką. Ir tai puiku, nes atrodo kaip darbas! Per daug lengvas? Ne taip ir lengvas, tačiau, gal būt, iš tikro nelengvas...

Jis gali pasislėpti kaip prieštaravimas tarp mūsų troškimo pasveikti ir to, kaip išsakome savo prašymus. Tikriausiai, mūsų prašymas nuoširdus, bet kaip jį išsakome Kristui? Koks maldoje mūsų troškimo gylis? Kaip pasiseka išsakyti norą būti laisviems nuo kliūčių, trukdančių sekti Kristumi?

Labai drąsiai ir garsiai šis žmogus evangelijoje išdrįsta paklausti Kristaus: „Ko Tau iš mūsų reikia?“ O po šios neįtikėtinos netyrosios dvasios apsėsto žmogaus frazės seka kita: „Aš žinau, kas Tu esi“.

Argi tai ne langas, kuris gali mums atsiverti: prisipažinti, jog kankinamės kaip šis žmogus, kol išdrįstame garsiai ištarti savo troškimą, taip suteikti Kristui galimybę nutildyti netyrąją dvasią ir ją išvaryti?

Šią savaitę tiesoje ir su pasitikėjimu įvardykime savo troškimą pasveikti ir jį patikėkime Jėzui. 

                                    Emmanuelle neįtikėtinos Huyghues Despointes, Šenaklio dvasingumo centras

 

 Nuo sausio 26 d. pirmadienio iki vasario 1 d.sekmadienio, 2015

link IV eilinio sekmadienio

 

Evangelija pagal šventąjį Morkų (Mk 1, 21- 28)  

 Kafarnaume, šeštadienį nuėjęs į sinagogą, Jėzus pradėjo mokyti. Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai. Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų sunaikinti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“ Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo. Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“ Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.


Pirmadienis  12 d. Periferijoje

Esame Evangelijos pagal šventąjį Morkų pradžioje. Jėzus ką tik pašaukė savo mokinius ir su jais ateina į Kafarnaumą. Kafarnaumas yra Galilėjoje, pačioje Izraelio šiaurėje. Tai provincija, dažnai niekinama Jeruzalės gyventojų, nes yra pažadėtosios žemės pakraštyje. Izaijas ją aprašo kaip „tautų sankryžą“. Ir kaip tik čia Jėzus pasirenka pradėti savo mokymą. Dėkosiu Viešpačiui, pasirinkusiam šią „periferiją“, kad ateitų į susitikimą su mumis. Prašysiu malonės rasti šių dienų periferijas, kur Jis darbuojasi.


Antradienis 13 d. Šabo diena

Kartais mums atrodo, kad Jėzus moko ar gydo tik Šabo dienomis. Galima suprasti, kad tai daro mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, Jis ieško laiko, kai žmonės susirenka, o kur jų galima daugiau rasti nei Šabo dieną sinagogoje. Antra vertus, Šabas yra labai svarbus klausimas religinėje Jo epochos visuomenėje. Iš tikrųjų, Šabas turėtų būti išlaisvinimo ženklas, o jis dažnai atrodo kaip religinis absoliutas, darantis kliūtis laisvai išgyventi santykį su Dievu. Medituosiu tokį Jėzaus veikimo būdą ir savęs klausiu, ar kartais neabsoliutizuoju tam tikrų religinių taisyklių.


Trečiadienis 14 d. Koks mokytojas!

Jėzus praleido daug laiko mokydamas. Bet Jis nemoko bet kaip ir apie bet ko. Pasakojimas sako: „Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai“. Pasistengsiu prisiminti Jėzaus žodžius, kurie ir toliau mane maitina ir man daro įtaką. Parašysiu tokį žodį ar tokius žodžius į savo užrašų knygutę ir pasistengsiu, kad jie per šias dienas taptų mano žodžiais. Prašysiu malonės, kad leisčiausibūti mokomas Kristaus.  


Ketvirtadienis  15 d. Kova už tiesą 

Jėzaus misija nevyksta be kovos ir ne be priešų. Štai kad ir sinagogoje netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Šis žmogus ar tas, kas jame gyvena, atmeta Jėzaus sakomą tiesą. Jis pradeda šaukti, meluodamas, bet prisidengdamas tiesa. Jis teisingai pasako, kas Jėzus yra: „Dievo Šventasis“. Bet jis sutapatina Jėzaus asmenį su praradimo galimybe. Tai nesveikas atpažinimas: „Aš žinau, kas Tu esi“ – kuris neatveria nei tikėjimui, nei išgelbėjimui. Šiandieną pasistengsiu išgirsti, kad Viešpats atėjo išgelbėti pasaulio, o ne jo pražudyti.


Penktadienis 16 d. Kova su melu

Į netyrosios dvasios melą Jėzus atsako tvirtai ir greitai. Ji gyvai kreipiasi į savo priešininką: „Nutilk ir išeik iš jo!” Susidūręs su Jėzumi, melas neranda vietos. Melas įsiskverbia į mus visus. Ir tai kartais leidžia savyje atrasti šį melą, kuriseina kartu su troškimu sekti Tuo, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“. Prašysiu malonęs, rasti gero šioje reiklioje kovoje, kad  gyvenčiau tiesoje.


Šeštadienis  17 d. Geras gandas  

Po tokio šio žmogaus stipraus pasikeitimo, jo išlaisvinimo, Jėzus išgarsėjo „po visą Galilėjos šalį”.  Šis išgarsėjimas pasiekė ir mus: per Jėzų Dievas pasidarė artimas ir atėjo mūsų išvaduoti iš blogio. Dėkosiu už visus krikščionis, kurie gyveno iki manęs ir perdavė šį gerą gandą, ir prašysiu malonės, kad būčiau šios Gerosio Naujienos nešėjas kitiems.


Sekmadienis 18 d. Augti meile ir tiesa

Jėzus visada kalba kaip turintis galią. Jo amžininkai neapsirinka: Jėzus daugiau nebesako religinių kalbų. Jis daro, ką sako, ir sako, ką daro. Kokia Jo paslaptis? Jame „Ištikima meilė ir tiesa susitiks, teisumas ir ramybė bučiuosis“ (Ps 85, 11). Tai kvietimas mums augti meile ir tiesa santykyje su Dievu, santykyje su kitais ir save pačiu. Šios dienos liturgijoje būkime dėmesingi visiems tiems žodžiams, kurie kviečia įsipareigoti eiti augimo ir džiaugsmo keliu. Taip, „Viešpatie, nesu vertas, kad Tu ateitum į mano širdį“, bet mums skelbei žodį, kuris mus padaro išsitiesusiais vyrais bei moterimis. Būk palaimintas už šį darbą ir jį tęsk.

 


Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį

www.versdimanche.com

 parengė Birutė Šinkūnienė