Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 16 d. pirmadienio iki sausio 22 d. sekmadienio, 2012
link III eilinio sekmadienio
Melstis su dangumi, žeme ir su pasaulio šalimis
Vakarai: mitinė Amerikos siena, kurią Naujojo Pasaulio pionieriai vis nesiliovė stumę. Į Vakarus? Vis kas nors naujo! Ženkime tad lėtu, bet ryžtingu žingsniu link sienų, kurias Dievas kviečia
peržengti: baimę ar nerimą, džiaugsmo ar vilties trūkumą, drovumą ar klaidingą pasitikėjimą savimi... Ženkime, jas įvardydami.
Namie
Šio sekmadienio veiksmas vyksta palei Galilėjos jūrą. Ar žinome, kur ji yra? Kad geriau suprastume, kas buvo šie evangelijos žmonės ir kokiame kontekste vyksta istorija, pažiūrėkime istorinį
šalies žemėlapį ir pažymėkime Jėzaus ir Jo mokinių kelionių vietas. Vėliau galime paimti šių dienų žemėlapį ir dar kartą nueiti tais pačiais keliais. Ar šie žmonės judėjo laisvai? Kaip jie
keliavo? Veiksmas ir klausimai, kad geriau suvoktume, ko prašė Jėzus šių žmonių, o ir kodėl? Susivienykime su tais, kurie ten gyvena šiandieną sunkiomis sąlygomis.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Benediktu XVI
Melskimės, kad krikščionių pastangos kurti taiką būtų proga visiems geros valios žmonėms liudyti Kristaus Vardą.
„Prisiartino Dievo Karalystė.” Mk 1, 15
Kaip kadaise Galilėjoje, šiandieną Jėzus prisiartina prie mūsų ten, kur mes gyvename, kur dirbame kasdienius darbus. Jis nebūtinai kviečia keisti gyvenimus (nors...), bet žinoma, būtinai - iš
pradžių širdis. Svarbu, kad pradėtume gyventi Evangelija ir suvoktume Dievo Karalystės artumą!
Štai kas neįprasta šioje istorijoje – tai Jėzus, kuris prisiartina pirmasis. Tai Jis ateina pas Andriejų, Simoną, Jokūbą... Tai Jis pasidaro jiems artimas, kad pakviestų Juo sekti, gyventi su
Juo.
Mes dažnai manome turį susivienyti su Juo, tapti Jam artimi, nematydami, jos Jis visą laiką yra čia, nesuvokdami, jog Jis mūsų širdis gali pakeisti, kad Jį sutiktume, nesutikdami laikyti atvirų
savo vartų Jam įeiti.
Šiuo eiliniu laiku, žvelkime, kur yra mūsų „Galilėjos jūra“, atverkime savo gyvenimo vartus, kad leistume Jėzui prisiartinti ir ateiti skelbti „Gerąją Dievo Naujieną“.
Marie- Bernadette Noël, KG bendruomenė
Nuo sausio 16 d. pirmadienio iki sausio 22 d. sekmadienio, 2012
link III eilinio sekmadienio
Evangelija (Mt 2, 14- 20)
Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ Eidamas palei Galilėjos
ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Ir tuojau, palikę tinklus, juodu
nuėjo su juo. Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais
valtyje, jie sekė paskui jį.
Pirmadienis 16 d. Atsivertimo skuba
Tai Jėzaus viešosios tarnystės pradžia Evangelijoje pagal Morkų. Pirmajame Jėzaus žodyje yra kažkas stebinamo: atėjo įvykdymo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atrodo, kad ramus laiko tekėjimas
susidrumsčia, susiduria praeitis ir ateitis. Šio skubos jausmo viduryje - įsakymas atsiversti. Čia, kur Jėzus primygtinai kviečia tikėti „gerąja naujiena“, aš ir stabteliu: ką pirmiausiai įdedu į
šiuos žodžius?
Antradienis 17 d. Pamatyti Simoną, Andriejų...
Jėzus mato keturis žmones, dvi brolių poras. Pasakojimas santūrus, bet nurodo tai, kas svarbiausia: Jėzus trokšta įtraukti kitus asmenis į savo misiją. Jie taps mokiniais. išklausę šio Morkaus
pasakojimo, dalykimės tuo, kas yra labiausiai jiems artima: jų vardais. Taip yra žydų kultūroje, kitaip – helenistinėje, tai yra, paženklintoje graikų kultūros. Kiekvieną brolių „duetą“ Jėzus
pirmiausiai „pamato“. Tai labai paprastas veiksmas. Ryšys gali būti išreikštas net žvilgsniu (prisiminkime susitikimą su turtuoliu Mk 10, 21). Galiu kaip ir Jėzus žiūrėti į asmenis, kuriuos Jis
sutinka. Savo ruožtu, kasdieniniame gyvenime pabandysiu pamatyti kitus Jėzaus akimis. Evangelizuosiu savo žvilgsnį.
Trečiadienis 18 d. Sekti paskui Jėzų
„Sekite paskui mane“. Negalima sakyti, kad Jėzus palieka daug pasirinkimų: veiksmažodis yra liepiamosios nuosakos, primygtinai kviečia atsiversti. Po to, kai „pamatė“, naujas veiksmas:
„ateikite“. Skonėsiuosiu šiuo judesiu. Jėzus kviečia Juo sekti: tai reiškia, kviečia likti už savęs. „Po manęs ateina tas, kuris didesnis už mane“,- sakė Krikštytojas Mk 1,7. Savo buvimu Jėzus
įsteigia naują hierarchiją. Jei Jis pats ateina po Krikštytojo, tai nuo šiol šis yra priešakyje. Galiu kontempliuoti šį „pralenkimą“ ir galvoti apie ėjimą paskui kitus šiandien.
Ketvirtadienis 19 d. Žmonių žvejai!
Be vardų evangelistas mums duoda nurodymų apie šiuos žmones, kuriuos Jėzus kviečia: nusako jų amatą. Žvejai tikriausiai gyvena paprastomis sąlygomis. Jų profesinė veikla leidžia jiems patiems
saviškius išmaitinti. Jėzus juos susieja su jų darbu: jie ir liks žvejai, bet ... žmonių žvejai. Posakis yra toks kurioziškas, kad verta prie jo sustoti. Galiu leisti tam suskambėti savo širdyje.
Ką tai gali man reikšti?
Penktadienis 20 d. Darbo įrankiai
Kai kurie juos meta į jūrą, o kiti juos ruošia. Tinklai yra kasdieninis žvejybos įnagis, jie uždirba duoną. Tačiau pirmieji mokiniai nesvyruoja palikdami juos, kad eitų dalytis didingesne misija
- sekti paskui Jėzų. Tai nėra niekniekis palikti vieną darbą dėl kito. Iš tikrųjų, mes ne visi esame pakviesti palikti savo darbą, bet visi esami kviečiami būti pasirengę jį pakeisti, neleisdami,
kad mus pririštų kasdieniai darbo įrankiai. Ką jie man reiškia?
Šeštadienis 21 d. Sekti paskui Jėzų
Gerai sekti paskui Jėzų, kuris svarbus. Čia išvykimas radikalus. Jie tuoj pat nuėjo paskui Jį ( 18 eilutė). Taigi, tolimesnis nutarimas ką daryti, išplaukia iš to, kas pasakyta. Sekimas paskui
Jėzų Jokūbui ir Jonui reiškia palikti valtyje savo tėvą. Galiu žvelgti į šią sceną, kur mokiniai atsiliepia į savo naujo šeimininko kvietimą. Yra didesnio džiaugsmo užuomazga einant paskui Jį.
Kontempliuosiu tvirtą mokinių nusiteikimą. O aš pats?
Sekmadienis 22 d. Didysis išvykimas ... sekant paskui Jėzų
Išvykimas yra šuolis į nežinią. Palikti savo židinį, įsipareigoti darbui... Tikėjimas visada – imtis didelių svarbių sprendimų savo gyvenime. Mokiniai ten dalyvo. Jie suprato galimybę sekti
paskui Tą, kuris tik „ėjo“ palei Galilėjos ežerą... Šio sekmadienio skaitiniai padeda mums suprasti sekimo Jėzumi rizikos reikšmę šiandien. „Laikas trumpas! -sakė apaštalas Paulius. - Šio
pasaulio pavidalas praeina“ (1Kor 7,29.31). Ir savo ruožtu, kaip pranašas Jona, paklusnus Viešpaties žodžiui, kaip pirmieji mokiniai, nepraleiskime progos vis labiau sekti Jėzumi žmogumi.
Print Version