Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo balandžio 20 d. pirmadienio iki balandžio 26 d.sekmadienio, 2015

link IV VELYKŲ sekmadienio

 

  Kaip melstis  Prisikėlusiajam (4/7)

Prie stalo valgydami su draugais ar šeima, namie ar kur kitur, galvokime apie tuos, kurie kaip Emauso mokiniai yra praradę viltį ir eina gyvenimo tamsoje. Paskui, išgerdami truputėlį vyno ar laužydami duoną, atsigręžkime į Tą, kuris gali uždegti jų širdis.

 

Namie

Drauge garsiai perskaitykite 23 psalmę ir kartokite vieną ar kitą šio psalmisto maldos žodį, psalmisto, kuris nusako Izraelio, Jėzaus, Bažnyčios, o ir mūsų maldą. Prisiminkime Senojo Testamento epizodus, kur kalbama, jog Dievas yra savo tautos Ganytojas. Prisiminkime visas avis, kurias norėtume matyti susirinkusias Jėzaus Kristaus aptvare. Klausykimės šios Jėzaus minties: „Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas“. Užrašykime psalmės eilutę, kurią ateinančią savaitę pasakysime kokiam nors savo aplinkos žmogui.

 

Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi

Melskimės, kad žmonės išmoktų gerbti kūriniją ir tausotų ją kaip Dievo dovaną

 

„Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės“ Jn 10, 16

Jėzus vartoja įvaizdžius, kuriuos skolinasi iš kasdienio gyvenimo, o ir iš Senojo Testamento. 23 psalmė tvirtina: „VIEŠPATS yra mano Ganytojas, – man nieko netrūksta”. Naujai Velykų naktį pakrikštytieji tai patyrė per ilgą katechumenato laiką. Bažnyčia irgi tą patiria kasdien, ypač kai vėjai priešingi.

Nėra piemens be kaimenės. Jėzus mus lygina su avimis, su motinomis, kurios duoda gyvenimą ir yra vaisingos. Avidė yra didelė, piemuo ją saugo nuo vilkų, nuo tų, kurie trokšta kito turtų, kad jį pasisavintų. Esame nedėkingoje dvasinėje kovoje, mums reikia eiti į pasaulį, pasitikėti laimėsią dėl To, kuris mus saugo.

Jėzus kalba ir apie avis, kurios ne iš šios avidės. Jis visada žvelgia plačiau ir trokšta surinkti visą žmoniją. Tokia Jo misija. Štai naujovė. Jis mus kviečia eiti paskui Jį ir savo maldose nešti tuos ir tas, kurie Jo nepažįsta, ir Jis kantriai laukia, kad jos išgirstų Jo balsą. Būkime džiaugsmingi Jo atstovai!

                                           Anne-Marie Aitken

 

 Nuo balandžio 20 d. pirmadienio iki balandžio 26 d.sekmadienio, 2015

link IV VELYKŲ sekmadienio

 

Evangelija pagal šventąjį Joną (Jn 10, 11-18)  Jėzus kalbėjo: „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.     Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo“.

Pirmadienis  20 d. Gerasis Ganytojas

Kaip ir mokiniai po susitikimo Emauso kelyje (vakar dienos Evangelija), taip ir mes apimti šio prisikėlusio Jėzaus buvimo mūsų tarpe nuostabos. Jei kuri nors mūsų dalis atsisako tikėti, šią naują savaitę pradėkime, leisdami, kad mus nuramintų šis tvirtinimas, pilnas stiprybės ir švelnumo: „Aš – gerasis Ganytojas“. Viešpatie, kasdienybėje, kartais audringoje, neramioje, mokyk mane atskirti Tavo balsą, Tave pažinti.

Antradienis 21 d. Samdiniai    

Dar kartą perskaitysiu nuostatą, kurią Jėzus duoda apie samdytą piemenį, tai žmogus, „kuriam avys ne savos“, kuriam avys nerūpi. Prisiminsiu šių laikų žmones, žvelgiančius tokiu pat žvilgsniu: diktatorių... nesąžiningą balta apykakle žmogų, kuris apgauna daugybę indėlininkų... sudužusio laivo kapitoną, kuris jį lengvai palieka vidury jūros, pabėgėlius, pervežamus siaubingomis sąlygomis... Kokie „samdyti piemenys“ mane panardina į nepaguodą ir ką norėčiau patikėti Viešpačiui?

Trečiadienis 22 d. Avidės šiluma

Jėzus kalba apie „avidę“, kur gilus abipusis supratimas avis jungia su Geruoju Ganytoju ir Jo Tėvu. Didėjančios mūsų intelektualinės, mokslinės, techninės galimybės sukelia individualizmą, vienišumą. Ieškome, kur galime rasti bendrystės šilumos arba kur patirtume Tėvo meilę. Kokios tos mano vietos? Draugų būrelyje... bendruomenės susitikime... parapijos grupelėje... Viešpatie, tegu mano laisvė mane nuveda į vietas, panašias į Tavo avidę!

Ketvirtadienis  23 d. Į periferijas

Yra tokių, kurie ganosi avidėje, ir tokių, kurie yra už avidės vartų, bet Gerasis Ganytojas trokšta ir jomis rūpintis. Duoda tokį tvirtą pažadą: „bus viena kaimenė, vienas ganytojas”.  Ar išdrįsiu nueiti iki kaimenės krašto ir liudyti džiaugsmą, patirtą klausantis šio Ganytojo? Krikščionims ne katalikams, kitų religijų tikintiesiems, netikintiems, tiems, kurie juokiasi iš Bažnyčios: mano laikysena keisis priklausomai nuo pašnekovų.  Viešpatie, tegu Tavo Dvasia atveria mane, kad padėčiau kurti vieną ir vienintelę kaimenę.

Penktadienis 24 d. Mirti, kad gyventum

Gyventi – tai mirti sau ir gauti gyvybę iš Tėvo. Štai apie ką aiškina Jėzus šios ištraukos pabaigoje. Galime tą suprasti ir patirti, tik artimai bendraudami su Kristumi. Tik Jis vienas yra laisvas atiduoti savo gyvybę tam, kad ją vėl atsiimtų (prisikeldamas) ir mums ją dovanotų. Iš vienos pusės Kristaus gyvybė, iš kitos-  tų, kurie bijo mirti (o ir gyventi) ir kabinasi į nemirtingumo fantazijas, svajodami, pavyzdžiui, užšaldyti embrionus. Turiu rinktis, Viešpatie, padėk man!

Šeštadienis  25 d. Su šventuoju Morkumi 

Sustojame, kad su visa Bažnyčia švęstume tą, kurio Evangelija mus lydi kiekvieną šių metų eilinį sekmadienį: šventąjį Morkų! Jis rašė anksčiausiai iš keturių Evangelijų autorių (Morkus gyveno Jėzaus ir Pauliaus laikais), biblistai mums padeda atskleisti, kad šventojo Morkaus tekstas „neapdailintas“, glaustas, pirmiausiai skirtas krikščionių bendruomenėms, patyrusioms persekiojimus Romoje. Šią dieną Viešpačiui patikėsiu krikščionis, kurių jų visuomenėje maža dalis, kad Gerosios Naujienos pagal Morkų aidas ir toliau pasiektų ir maitintų jų širdis.

Sekmadienis 26 d. Būti Dievo vaiku – pasitikėti Kristumi

„Dievo vaikai“ – tai mes, o tą švenčiame Eucharistijoje, to norėjo Tėvas, kaip mums sako Jono laiškas antrajame skaitinyje. Žinoma, dar nepažįstame šios tikrovės. Ji mums atsiskleis, kai „pasirodys Dievo Sūnus“. To laukdami, rūpinkimės tais, kurie dar ne avidėje. Prašykime Viešpaties, tikri kaip Petras, pakviestas kalbėti prieš didžiąją Izraelio tarybą (1 skaitinys), liudydamas malonę, patirtą, išpažįstant Jėzaus vardą. Priešingai pasaulio logikai, čia geras ganytojas - akmuo, kurį statytojai atmetė. Tas, kurį paniekino, yra Gyvybės šaltinis.