Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo balandžio 27 d. pirmadienio iki gegužės 3 d.sekmadienio, 2015

link V VELYKŲ sekmadienio

  Kaip melstis  Prisikėlusiajam (5/7)

Žvelkime į savo kūną, ypač į jo sužeidimus, randus, vietas, kur skauda, ar į tas, kuriomis reikia rūpintis. Nesvyruodami jas palieskime ar sutepkime aliejumi, vandeniu ar kvepalais. Paskui maldoje savo kūną atgręžkime į iš mirties prisikėlusį Kristų. Žvelkime į Jo sužeistas rankas, pervertą šoną. Paskui ryžtingai apsispręskime gyventi su Juo.

            Namie

Jei gyvenate vynuogyne, nueikite pažiūrėti vynuogienojų ir nusineškite šią gražią Evangelijos ištrauką, kad ją ten medituotumėte. Stebėkime vynininkų darbą ir kaip vynmedis į jį atsako. Prisigerkite spalvų, kvapų ir dar kartą lėtai perskaitykite šį šventojo Jono puslapį. Jei neturėtumėte galimybių pabuvoti vynuogynų regione, suraskite ir paskaitykite apie vynininkų darbą, paieškokite vynuogyno, vynmedžio kamieno, šakelių, vaisių nuotraukų, o ir paaškinimų apie juos...net kiek techniškų. Paskui dar kartą perskaitykite šią ištrauką. Paskui visi dėkokime Dievui už vynuogynų vaisius ir už žmonių darbą, žmonių, triūsiančių kaip Tas, kuris nepaliaujamai „darbuojasi“ dėl mūsų.

 

Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi

Melskimės, kad atmetę abejingumo kultūrą rūpintumės kenčiančiaisiais, ypač ligoniais ir vargšais

 

„Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu“ Jn 15, 4

Štai sekmadienio Evangelijoje girdime kvietimą pasirinkti gyvenimą: būti vynmedžio šakele ar nepasilikti vynmedyje. Kvietimas į laisvę: tikėti šiuo negirdėtu pažadu ar likti skeptiku. Šioje ištraukoje Jėzus mums siūlo apsispręsti gyventi Jame, tvirtindamas, jog Jis gyvena mumyse.

Tai nei sandoris, nei sąlyga, o paprasčiausiai kvietimas pasirinkti kaip Pakartoto Įstatymo knygoje (Įst 30, 15), kur esame kviečiami pasirinkti gyvenimą ir jį vertinti labiau už tai, kas mumyse yra žeminančio ir mus stabdo.

Tai ne visada lengva. Ar būsime vaisingos šakelės,  ar tos, kurias reikia „sudeginti“? Tai vynininko darbas, o ir mūsų, kad leistumės apgenėjami, apkarpomi, nubalinami.

Bet pažadas gražus! Tad, rizikuokime eiti pirmyn, kad ir kas nutiktų.

Vynuogynas nemirs, vynininkas jį saugo ir visada juo rūpinasi.

                        Marie- Bernadette Caro, KG bendruomenė

 

 Nuo balandžio 27 d. pirmadienio iki gegužės 3 d.sekmadienio, 2015

link V VELYKŲ sekmadienio

 

Evangelija pagal šventąjį Joną (Jn 15, 1-8)

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“. 

 

Pirmadienis  27 d. Tuo metu

Pradžia labai įprasta skelbiant evangeliją, ji mums primena, jog girdime ištrauką iš pokalbio, girdimo iš Jėzaus lūpų, laiku tarp kojų plovimo ir Kančios... tai paskutinė Jėzaus kalba, Jėzaus, kuris mus rengia gyventi „be Jo“ arba labiau be betarpiško Jo buvimo... Jėzus mums kalba apie save, apie mus, apie tai, ką laiko širdyje, atverkime savo širdies ausis, kad pajaustume Jo pokalbio svarbą!

 

Antradienis 28 d. Vynuogynas ir vynininkas   

Galiu įsivaizduoti vynmedį, ir harmoningą, ir gumbuotą augalą, jį ramiai kontempliuoti. Galiu įsivaizduoti jį vasaros pabaigoje, jį, duodantį ties saulės sugėrusių vaisių, nors ir neturintį tvirto kamieno! Nes juo rūpinasi vynininkas, kuris jam įrengia atramą, jį tvarko... Jėzus sako, kad Jam pačiam, Kristui ir Viešpačiui, reikia Tėvo: o aš, mažas žmogelis, taip dažnai norėčiau, kad man nereiktų kito pagalbos!  Viešpatie, mokyk mane nuolankumo!

 

Trečiadienis 29 d. Duoti vaisių ar mirti

Duoti vaisių ar būti išpjautam ir įmestam į ugnį: nėra jokio alternatyvaus „B plano“, mus perspėja Jėzus! Perspėjimas rūstus, bet ne be nurodymų apie vaisiaus savybes: galimybių laukas neribotas, galime pamatyti, koks mūsų vynuogių derlius. Surinksiu savo paties vaisius: vaikų ugdymą, dalyvavimą pasaulyje, veiksmus turinčiame prasmę projekte, bendrystę su kitais... Už visa tai, Viešpatie, ačiū!

 

Ketvirtadienis 30 d. Dar daugiau!

Nepakanka, kad mokiniai neštų truputį vaisių, reikia, kad jų duotų daug. Mokinių pašaukimas reiklus: nepaliaujamai ieškoti, eiti pirmyn; tačiau savo gyvenime kartais galiu pasitenkinti per daug mažu... Kur mane kviečia Viešpats, į kokį kelią: į darbą? Kad skirčiau daugiau dėmesio artimiesiems? Viešpatie, duok man drąsos ne tik nesustoti, bet suteik gilų troškimą šio „daugiau“ su Tavimi!

 

Penktadienis 1 d. Skauda!

Jėzus perspėja, jog „kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių“. Operacija gali būti šiukšti, beveik žiauri, skausminga. Ar esu pasirengęs leisti Dievui veikti per Jo Žodį, Bažnyčią, pačius neturtingiausius, pasaulį?.Ar esu pasirengęs Juo pasikliauti, klausydamas Jo Žodžio? Pasitikėti Bažnyčia? Ar esu pasirengęs, kad mane sutrikdytų patys vargingiausi, net pakeisdami gyvenimo būdą? Išgirsti realybę? Viešpatie, duok man jėgų įsipareigoti šiam nuolatiniam perversmui!

 

Šeštadienis  2 d. Gyventi   

Metų laikai keičia vienas kitą, vaisiai renkami, vynuogienojai genimi... Kad visi šie pasikeitimai išlaikytų pusiausvyrą, veiksmažodis „gyventi“ kartojamas septynis kartus. Jėzus mus kviečia į pastovumą, kad įsišaknytume tik Jame pačiame. Kadangi galimas metų laikų žaismas, reikia išmokti būti drėkinamam Jo Žodžio. Bet dar, sako Jėzus: jei leisime Jam mus keisti, jei priimsime, ką Jo žodis atsako į mūsų troškimus, tada visa, ko norime, išsipildys!

 

Sekmadienis 3 d. Dievo garbė

Šventojo Ireniejaus mintis tokia pati drąsi, kaip ir žinoma: „Dievo garbė – tai gyvas žmogus“. Tačiau ji tokia tikra, kai atsako į Jėzaus tvirtinimą: „Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai”. Mūsų Dievas pasirinko, kad Jo garbė priklausytų nuo mūsų! Kontempliuokime šią beprotybę, džiaukimės tokiu pasitikėjimu. Tada mūsų sekmadienio šventimas, mūsų giesmė Gloria įgaus neįtikėtiną jėgą: giedodami ne tik švenčiame dangiškąją tikrovę, kuri gali mums atrodyti išorinė, neprieinama, bet pačiam Dievui suteikiame džiaugsmą ir šlovę. Įeiname į Jo gyvenimą



Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį

www.versdimanche.com 

parengė Birutė Šinkūnienė