Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo gruodžio 19 d. pirmadienio

iki gruodžio 25 d. sekmadienio, 2022

 

►link VIEŠPATIES GIMIMO šventės, A

 

 

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės, kad savanorių ir humanitarinės organizacijos rastų žmonių, trokštančių dirbti bendram labui, ir nepaliaujamai ieškotų naujų tarptautinio bendradarbiavio kelių.

 

Gimimas, kurį švenčiame šią Kalėdų dieną, ypatingas. Vaikas Jėzus gimė ne savo mieste, o surašymo metu, todėl yra įrašytas į gyventojų sąrašą, yra vienas tarp kitų. Jo lopšys – ėdžios. Jis gimsta ant šiaudų, savo tėvų ir gyvulių akivaizdoje. Pirmieji Jį suranda piemenys, paprasti žmonės, budintys nakčia prie savo gyvulių. Ir štai juos apgaubia šviesa, viską perkeičianti aplinkui. Prie jų prisideda angelas. Keistas susitikimas ir keista žinia: Išgelbėtojas leis save atpažinti vystyklais suvystytame kūdikyje. Kas gali būti paprastesnio! Taip, kai Dievas ateina tarp mūsų, Jis leidžia save atpažinti labai paprastuose dalykuose. Ar sugebėsime šią savaitę atpažinti visus Jo buvimo tarp mūsų ženklus, duotus kasdienoje?

Anne-Marie Aitken

 

 

Evangelija pagal šventąjį Luką

(Lk 2, 1–14)

 

Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“. Staiga prie angelo atsirado gausinga dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“

 

Pirmadienis 19 d.

Paskutinės dienos

Marija jau kelis mėnesius nešioja vaiką, artėja gimdymo terminas. Ji laukia. Šis laukimo laikas kviečia veikti, žvelgiant į prabėgančias dienas, gyventi dabartimi. Kiekviena diena gali būti proga pamatyti, kas vyksta kitaip, išgyventi ją kitaip, paklausti savęs apie atsivėrimą kitiems, pasauliui. Vakar baigėsi Advento savaitė. Ką darysiu dienomis, kurios skiria mane nuo Jėzaus gimimo? Ar kreipsiu dėmesį į tuos, kuriuos sutiksiu? Ką išgyvensiu? Pavesiu visa tai Viešpačiui.

 

Antradienis 20 d.

Tėvystė

Tuo metu Romos imperija užėmė didelę teritoriją, o imperatorius įsakė surašyti visus žmones iki pat Palestinos. Paskelbtas dekretas, joks gyventojas negali jo nepaisyti ir, kad būtų įtraukti į sąrašus, visi turi vykti į miestą, kuriame gimė. Todėl Juozapas keliauja iš Nazareto, esančio Galilėjoje, į Judėjos Betliejų, į Dovydo miestą, nes jis kilęs iš jo. Mąstysiu apie savo šaknis, kur gimiau, kur augau. Dėkosiu Dievui už savo tėvus, už savo protėvius, už savo giminę, gyvenusią prieš mane, be kurios nebūtų manęs.

 

Trečiadienis 21 d.

Varginanti kelionė

Juozapas palieka Nazaretą ir iškeliauja į Betliejų, lydimas žmonos Marijos, kuriai jau beveik atėjęs laikas gimdyti. Tuo metu, kai jojamas gyvulys buvo bene vienintelė transporto priemonė, nelygiais ir negrįstais keliais jų laukia ilga apie 150 km kelionė. Sunkus išbandymas. Nuspėsiu, koks didelis šios poros, belaukiančios vaikelio, rūpestis, išgyvenant daug nežinomybės ir netikrumo. Prašysiu Viešpaties pasitikėjimo malonės visiems, kurie laukia gimsiančio kūdikio.

 

Ketvirtadienis 22 d.

Paprastos ėdžios

Varginančios kelionės pabaigoje Juozapas ir Marija randa tik tvartą, kuriame gali apsistoti. Patogumų ten nėra. Dar negimęs vaikas jau patiria šį nepriteklių. Juozapas budi, Marijos veiksmai užtikrinti, keli vystyklai kūdikiui suvystyti, truputis šiaudų ėdžiose, kur galima paguldyti. Įsivaizduosiu Marijos nuostabą, matant Dievo veikimą. Žvelgsiu į savo gyvenimą. Kaip suvokiu Dievo dovanas? Prašysiu Viešpaties mane apšviesti, kad džiaugsmingai atpažinčiau dovanas, kurias Jis man dovanoja.

 

Penktadienis 23 d.

Nakties tyla

Laukuose piemenys gano savo kaimenes. Jie budi, kad joks gyvulys nenutoltų. Nakties tyloje jie dėmesingi menkiausiam triukšmui, kuris gali atskleisti netikėtą pavojų. Tyla leidžia išgirsti kitą balsą, balsą iš kitur. Tai klausančios širdies nuostata, širdies, atviros kito buvimui. „Nesiimu didžių dalykų, nei to, kas prašoka mano jėgas... rami mano širdis mano krūtinėje“ (Ps 131). Kur paliksiu vietą tylai, kai aplink tiek bruzdėjimo, sujudimo? Prašysiu malonės, kad atvertų mano širdį Dievo buvimui.

 

Šeštadienis 24 d.

Aiškumas

Šią naktį, panašią į visas kitas, piemenys, atsitolinę nuo apgyvendintų vietų, staiga išsigąsta, nes juos nutvieskia didžiulė šviesa, o joje pasirodo Viešpaties angelas. Jis neša ramybės ir taikos žinią, kuri kviečia į pasitikėjimą. „Nebijokite, skelbiu jums Gerąją Naujieną...“. Skonėsiuosi šia akimirka. Ramybė po sumaišties. Medituosiu šią Gerąją Naujieną savo gyvenime. Dievas mane įkvepia tam, kas gražu, kas gera, kas geriausia. Dėkosiu Jam.

 

Sekmadienis 25 d.

Džiaukimės

„Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms!“ Dėkokime Dievui! Mums duotas „ženklas“, reiškiantis Dievo artumą. Mums gimė Išganytojas! Džiaukimės! Dievas leidžiasi būti surastas ir matomas paprastai, regint gimusio vaiko trapumą, nesaugumą ir kai tas vaikas gimsta kuklioje vietoje. Jis įsikūnija ir ateina pas mus gyventi. Jis neprimeta savęs, nieko neverčia prisidėti. Jis paprasčiausiai siūlo save. Dievas yra čia, nori būti šalia kiekvieno, yra mūsų gyvenime ir pasaulyje. Dėkokime Jam už visa tai. Kaip savo ruožtu galime būti Dievo meilės ženklu, vienybės ir taikos raugu savo bendruomenėse, šeimose, ten, kur gyvename?

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos  .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).