Avytei(trioletas)

Tik paklausyk, avytė trokšta daug tau pasakyti
Akelės ašarėlėmis, lyg perlais žybsi
Švelni vilnelė, dvelkiančios lengvai gėlytės
Tik paklausyk, avytė trokšta daug tau pasakyti
Kažko mėnuliui laukiant, lietui neišdrįsus lyti
Nebėk taip, neskubėk, o atsigulęs ant žolytės
Tik paklausyk, avytė trokšta daug tau pasakyti
Akelės ašarėlėmis, lyg perlais žybsi

Antrai avytei(trioletas)

Ganykloje avytė kalba pienės pūkui:
- Su tavimi svajoju aš skraidyti,
Vienam nelinksma erdvėje, gali pražūti...
Ganykloje avytė kalba pienės pūkui:
- Kodėl žemelė vis neleidžia man pakilti?
Lengvai lengvai vėjelis pučia.
Ganykloje avytė kalba pienės pūkui:
- Su tavimi svajoju aš skraidyti...

Trečiai avytei(trioletas)

Aš mažas vaikas, naktį paliktas prie upės.
Avyte, prisiglausk! Man šalta ir baugu,
O tarp žvaigždžių akelės tavo su debesėliais supas
Aš mažas vaikas, naktį paliktas prie upės.
Nesupratau, kodėl drugys nebenorėjo gaut sparnų,
Kodėl vilnelės tavo nebegaubs žalių atšalusių laukų.
Aš mažas vaikas, naktį paliktas prie upės.
Avyte, prisiglausk! Man šalta ir baugu.

Ketvirtai avytei (trioletas)

Avytė verkia galvą panarinus
- Kam vakar nebebus rytoj?
- Kodėl šalna nukando gelstančius jurginus?
Avytė verkia galvą panarinus
Ir su viltim vis žvelgia į nykius arimus:
- Kada vilnelė nukirpta ataugs? Ne tuoj...
Avytė verkia galvą panarinus:
- Kam vakar nebebus rytoj?

Penktai Avytei (trioletas)

Avytė vieniša nuo kalno žvelgia:
- Taip gera atsilikt nuo kaimenės - galvoja
Žali laukai, voratinkliai žydri rugsėju verkia.
Avytė vieniša nuo kalno žvelgia,
Nenori net matyt, kaip jai mojuoju.
Gėlelėmis iš lėto gelsvas šaltis beldžias.
Avytė vieniša nuo kalno žvelgia:
- Taip gera atsilikt nuo kaimenės - galvoja...

Šeštai avytei (trioletas)

Avytė klaidžioja po miestą, rudeninį ryto rūką
Baugu vienai nuo kaimenės paklydus...
Nenusikalto niekam, bent jau to nejuto.
Avytė klaidžioja po miestą, rudeninį ryto rūką...
Ilgai keliavo, kad šviesas, kurios žvaigždes
nustelbia pamatytų.
Bet nejauku. Gatvelės siauros žmonės skuba.
Avytė klaidžioja po miestą, rudeninį ryto rūką
Baugu vienai nuo kaimenės paklydus...

Vaiva Lanskoronskytė