Dievas mus myli. Paprasta ir tikra. Vienas iš šios tikrovės patvirtinimų - Arkangelų sukūrimo idėja. Viešpaties malonių teikėjai. Kiekvienas iš jų turi savo misiją. Vienas - gydytojas (Rapolas), kitas - gailestingumo kurstytojas (Varachielis/ Barachielis). Rodos, Dievui neužteko Jo paties. Matyt, Aukščiausiajam norėjosi, kad kažkas dar ir iš pašonės skatintų, kurstytų meilės žmogui liepsnas.
Šie angelai (kaip rašoma „Angelų“ mašinraščio knygelėje) sujungia visas kitų angelų ypatybes - serafinų meilę, galybių jėgą, todėl vadinami arkangelais. Jei ne didysis nuopuolis, jų turėtume ne septynis, o dvylika. Kaip toj pasakoj - dvylika brolių, juodvarniais po pasaulį lakstančių ir grįžtančių saulei leidžiantis į dausas.
Koks mūsų santykis su šiomis sparnuotomis asmenybėmis? Literatūros lietuvių kalba daug nerasi, – kelios pogrindyje spausdintos knygelės, brošiūrėles. O ir liaudies pamaldumą berods turi tik trys: Mykolas, nes kas daugiau gins nuo žabangų? Rapolas, kaip sergėtojas kelionėje, ir Gabrielis – „Viešpaties angelo“ maldos herojus. Kiti šio choro angelai apgaubti paslapties skraiste. Jų vardai likę 3 Ezdro knygoje, kuri į lietuvių kalbą neišversta. Tai tik dar labiau paskatino mano smalsumą ir ėmiau knistis po Google.
Katalikų Bažnyčios liturginis kalendorius arkangelus Mykolą, Gabrielių ir Rapolą mini rugsėjo 29 dieną. Pravoslavų senajame kalendoriuje jų šventė yra spalio 8-oji. Taip pat pravoslavų liturginėje savaitėje pirmadienis yra pašvęstas visiems angelams, - tarp jų ir arkangelams. Tądien Dievui dėkojama už jų teikiamas Dievo malones, įkvėpimus, paskatinimus.
Septynių arkangelų vardai pabirę įvairiose Šv. Rašto vietose: Mykolas minimas Danieliaus, Jozuės apreiškimo knygoje, Rafaelis – Tobijo, likusieji – trečiojoje Ezdro knygoje. Visų jų vardai turi priesagą - el-, kuri senovės aramėjų kalboje artima reikšmei Dievas. Taip arkangelai įkūnija Dievo savybes.
Susipažinkime plačiau:
Michaelis (Mykolas). Mi- cha- El. Kas kaip Dievas? Toks jo mūšio šūkis. Mykolas yra Archistrategas, aukščiausias karininkas, Dievui ištikimų angelų karvedys, - kaip rašoma „Ikonografijos skriptuose I“ (Kretinga, 2001). Ikonografijoje vaizduojamas su skydu ir kardu arba laikantis žemės rutulį ir ietį, nes jis užkariauja pasaulį Kristui. Kovoja su Puikybės demonu. Globoja Bažnyčią. Pasak Grigaliaus Didžiojo, jei kas didžio įvyksta Bažnyčioje, tai šv. Mykolas dalyvauja. Vienoje Pietų Vokietijos bažnyčioje yra paveikslas, kur pavaizduota, jog šėtonas bando įlipti į sakyklą, bet šv. Mykolas jį nustumia. Šis arkangelas svarbus kiekvienam žmogui, nes pasakojama, jog sykį šv. Jonui Vianney pasirodęs piktasis rodė į šv. Mykolo paveikslą ir su pagieža tarė: „Jei šito nebūtų, aš seniai būčiau tave sumalęs“. Jis taip pat ligonių patepimo ir mirštančiųjų sargas. Tikima, jog Mykolas lydi mirusiųjų vėles bei gina jas nuo tamsos jėgų. Todėl būtent Jam slavų kraštuose pašvęstos daugelio kapinių cerkvės.
Gabrielis. Gabri – El - parodantis Dievo jėgą. Dievo visagalybės skelbėjas, tarnas, pasiuntinys (Apd 8, 26; Lk 1, 26). Taip pat jis - Eucharistijos globėjas ir kontempliatyviosios maldos globėjas.. Kovoja su godumo ir gobšumo demonu. Veda į dosnumą. Ikonografijoje vaizduojamas su lelija rankose. Dėvintis raudoną tuniką. Raudona spalva ikonografijoje – tai gyvybės, karaliavimo ir dieviškumo spalva. Apsisiautęs mėlyna mantija. Mėlyna - tai žmonijos, žmogiškumo spalva (nes apreiškė Dievo gimimą žmogumi).
RAFAELiS (rapolas) – Dievo medicina. Žmogaus negalių gydytojas (Tob 3,17; 12, 15). Rafaelis yra gydytojų, keleivių, jaunimo, šeimų bei kunigų globėjas. Meilės, paguodos angelas, padėjėjas varge. Sutvirtinimo sakramento globėjas, nes yra Šv. Dvasios tarnas. Ikonose jį pamatysime rankose laikantį gydančių aliejų skrynutę ir teptuką. Dėvi žalią tuniką. Žalia spalva ikonografijoje - atsinaujinimo, atnaujinto gyvenimo spalva. Iš Tobijo knygos sužinome, kad jis atnaujino Tobito gyvenimą, grąžindamas jam regėjimą ir išlaisvindamas jo sūnaus sužadėtinę iš nelabojo valdžios. Rafaelis kovoja su paleistuvystės demonu.
Urielis – Dievo ugnis, šviesa. Apšviečia žmonių protus, kad geriau pažintų Dievą. Kursto Dievo ugnį žmonių širdyse (3 Ezd. 5, 20). „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies“ (Lk 12, 49). Jau IV šimtmetyje Urielis minimas kankinių aktuose. Ikonose vaizduojamas kairėje rankoje laikantis fakelą, dešinėje - kardą. Vilki, kaip ir Gabrielis,- raudona tunika ir mėlyna mantija. Kovoja su pykčio ir nekantrumo demonu. Veda į romumą, kantrybę, meilę.
Salafielis (sealtielis)– Dievo malda. Arkangelas, pabudinantis maldai (3 Ezd 5, 16). Veda žmones į maldą ir pats už juos meldžiasi. Rankose turi smilkytuvą – maldų ir Šv. Mišių aukojimo simbolį. Jis yra kunigų globėjas. Ikonografijoje vaizduojamas sukryžiavęs rankas. Dėvi rausvą tuniką, geltoną mantiją (geltona spalva ikonografijoje reiškia tiesą, kuri šviečia). Tiesa yra tai, jog žmogus sukurtas draugystei su Dievu - maldai. Tuniką per dešinį petį juosia aukso klausas (aukso spalva - tai Dievo šviesa, kurioje viskas panyra). Ikoną su šiuo arkangelu (kaip ir kitų archangelų ikonas) dengia aukso fonas. Salafielis tartum yra visas paniręs auksinėje Dievo maldoje. Šis arkangelas kovoja su girtavimo ir nenuosaikumo demonu.
Jehudielis – Dievo šlovė. Ligonių ir mirštančiųjų globėjas. Stiprina besistengiančius dėl Dievo garbės, kuriančius Dievo karalystę. Ikonografijoje vaizduojamas su liepsnojančia išganymo karūna, papuošta rubinais ir safyrais; ji simbolizuoja Dievo gailestingumą ir nugalėtojo vainiką, kuris laukia šventųjų amžinybėje, o taip pat primena kančią, tenkančią mums šiame gyvenime, kai sekame Kristumi. Jehudielis kovoja su pavydo ir nedraugiškumo demonu ir skatina draugystei bei meilei, gimstančiai iš Trejybės bendrystės.
Barachielis – Dievo palaima, malonė. Santuokos sakramento globėjas ir galingas nevaisingų bei sunkumus santuokiniame gyvenime patiriančių šeimų globėjas. Barachielis neša pintinę su duona – krikščioniškos tėvystės ir jos atsakomybės simbolį: dalija Dievo malones tiems, kurie daro gerus darbus. Jis išprašo iš Dievo gailestingumą. Kartais rankoje laiko knygą, taip primindamas gausybę Šventajame Rašte, šventųjų raštuose ir popiežių enciklikose esančių nurodymų vyrams, žmonoms ir vaikams santuokos bei šeimyninio gyvenimo klausimais. Jis taip pat kovoja su tingumo ir religinio abejingumo demonu.
Jeremielis – pakėlimas Dievo link. Kartu tai – teisingumo saugotojas. „Atsakė man arkangelas Jeremielis: „Kai jūsų giminių kartų skaičius išsipildys, tada Visagalis pasvers svarstyklėse visą pasaulį“ (3 Ezd 4, 36). Ikonografijoje šis arkangelas vaizduojamas su svarstyklėmis rankose. Vilki geltona tunika, apsisiautęs žalia mantija. Kaip jau minėta, geltona spalva reiškia tiesą, o žalia – atsinaujinimą. Prisiminkime, kaip Dievo teisingumas Nojaus laikais atnaujino pasaulį, skaudžiai, bet neišvengiamai jį apvalydamas.
Lieka vienas atviras klausimas - arkangelų skaičius. Septyni (be Jeremielio), ar Mykolas ir septyni (aštuoni). „Aš esu vienas iš septynių angelų, - tarė Rafaelis“. Tačiau prie kokio choro tada lipdysime Jeremielį? Deja, Biblija nėra informacijos tarnyba 118 ar matematikos uždavinyno atsakymų sąrašas, kad ir kaip kartais to norėtume. Dievas, esantis aukščiau visų skaičiavimų ir atsakymų, mūsų smalsumą palieka kryžkelėje ir skatina gyventi tuo, ką jau žinome. Atsakingai eiti žemės taku, lydimiems didžiųjų arkangelų.
Pagal Renatos Vanagaitės SSC, Bernardinai.lt, 2005 straipsnį bei kitą interneto medžiagą parengė Jūratė Bieliauskaitė
