Mūsų viltis

2011 03 27

O viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota. /Rom 5, 5/

Jei mes galėtume pažvelgti į amžinybę, kurią slepia šis gyvenimas, labai nustebtume. Ten pamatytume, ką Dievas yra mums parengęs ateityje. Pamatytume daug nuostabių dalykų, kuriuos jis jau daro šią akimirką. Pamatytume, kad prieš mus atsiveria naujos darbo galimybės. Tam tikri žmonės yra mums palankiai nusiteikę. Jis jau siunčia mums reikiamą draugą ar sutuoktinį. Pamatytume, kad jis jau duoda mums sprendimus toms problemoms, kurių mes dar net neturėjome. Jis siūlo mums savo malones. Jis tikrai nori, kad pasiektume tikslus, nugalėtume kliūtis, gautume paaukštinimą.

Kai mes žvelgiame į savo ateitį, mes nematome, kaip pagerės mūsų situacija. Nematome, kad galime pakilti iš sunkumų, skolų ir kitų trūkumų. Apaštalas Paulius sako: „Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu /2 Kor 5, 7/.“ Pirmiausiai turime tikėti, jei norime paskui ir pamatyti. Jei matome savo pastangų ir Dievo darbo rezultatus, jau mums nebereikia daug tikėjimo. Kartais mums atrodo, kad pasiekėme savo jėgų, savo ištvermės, savo galimybių ribas. Tuomet nebematome, kaip sveikata gali pagerėti. Tokiomis akimirkomis labiausiai reikia tikėjimo. Jei tikime, tuomet girdime Dievo balsą: „Turiu parengęs išeitį. Jau netoli tavo tikslas. Jau tuojau pamatysi sprendimus, kuriuos tau dovanoju.“

Neseniai skaičiau apie nuodingus vorus tarantulas. Tarantula turi aštuonias akis. Šio voro regėjimas yra labai silpnas. Jis nemato tolimų ir artimų daiktų. Tačiau šis voras yra vienas iš geriausių medžiotojų. Jis labai tiksliai atakuoja savo aukas ir jas žudo. Jis puola labai taikliai. Kaip jam tai pavyksta, turint tokį silpną regėjimą? Jis turi kojų plaukelius, kurie ypatingai jautrūs. Tie plaukeliai reaguoja į arti jo esančius judančius objektus. Jis jau per atstumą gali jausti kai kas nors artėja link jo. Net ir nematydamas jis labai gerai jaučia, kad kažkas yra šalia jo.

Toks turėtų būti mūsų tikėjimas. Kartais žvelgiame į ateitį ir nieko gero ten nematome. Nematome, kaip gali sumažėti mūsų skola. Nematome, kaip gali pasitaisyti mūsų santykiai šeimoje. Logiškai tai neįmanoma. Bet viduje mes jaučiame, kad nežinomu mums būdu visa tai įvyks. Jaučiame, kad netrukus pasikeis situacija. Jaučiame, kad geriausios pergalės dar ateityje. Kartais viduje jaučiame, kad viskas bus gerai. Negalime paaiškinti tokios nuojautos. Pasikeitimas atrodo neįmanomas pagal visus paskaičiavimus. Protas sako, kad tai nerealistiška, nelogiška, neįmanoma. Tačiau viduje jaučiame, kad malonės akimirka artėja. Kartokime: „Mano finansinė situacija beviltiška, bet jaučiu, kad paaukštinimas jau netoli. Visi gydytojų tyrimai rodo, kad nepasveiksiu. Turėčiau pulti į nusivylimą ir depresiją. Bet jaučiu, kad viskas bus gerai mano šeimoje, mano gyvenime...“

Kartais tokiai nuojautai nėra jokio logiško paaiškinimo, jokio racionalaus sprendimo. Negalime pasitikėti vien tik protu. Turime remtis į tikėjimą ir nuojautą. Kartais skiriame daug laiko skaičiavimams. Ieškome patvirtinimo įvairiose interneto svetainėse. O kartais tereikia tik paklausyti širdies. Čia aiškiausiai kalba Dievas. Joje gimsta tikėjimas. Joje slypi vilties kibirkštis. Gal ir kas nors atrodo neįmanoma, tačiau širdis sako: „Dievas tikrai turi išeitį. Jo malonė čia pat. Kažkas gero turi tau nutikti. Jis bet kuriuo metu gali tave paliesti ir viską pakeisti...“

Kai kurie turėjome baisių patirčių, nešiojamės skaudžių žaizdų, padarėme didelių klaidų praeityje. Jau nebesitikime nieko gero ateityje. Gal ir sunku dabar mums. Tačiau Dievas jau dabar sėja gerumo ir vilties sėklas. Jis jau dabar ugdo drąsą ir ištvermę. Jis sako: „Suteikiu tau ramybę. Viskas bus gerai.“ Tegul šis Dievo pažadas įsišaknija: „Viskas bus gerai.“ Jis nesako, kad tik trečdalis gyvenimo bus geras. Jis sako, kad viskas bus gerai.

Gal kai kurie praradome daug turto, mėgstamą darbą, mylimą žmogų. Ir mums atrodo, kad niekada nebematysime šviesios dienos. Bet Dievas sako: „Noriu atidaryti tau naujas duris. Viskas bus gerai.“ Gal nutrūko santykis. Nežiūrint to, dar gali būti nauja pradžia tavo kelyje. Kai kurie iš jūsų dirbate sunkiai, auginate vaikus, rūpinatės savo sergančiais tėvais. Jums atrodo, kad tai niekada nepasikeis. Tačiau Dievas tą pačią akimirką dovanoja ramybę ir stiprybę. Neleiskime, kad nerimas, baimės, stresas valdytų mūsų gyvenimus. Neleiskime, kad baimės ir pyktis įsišaknytų mintyse ir užgožtų tą naujautą, kad viskas bus gerai. Klausykimės širdies, kurioje kalba Dievas: „Tavo malonės akimirka arti. Vienas mano prisilietimas gali viską pakeisti. Dovanoju tau paaukštinimą, sprendimą, reikiamus žmones...“

Šventasis Raštas pasakoja apie pranašo Elijo laikais kilusią didžiulę sausrą. Visa augmenija ir gyvūnija baigė išnykti. Tačiau vieną dieną pranašas Elijas pasakė karaliui, kad artėja lietus. Tą dieną nebuvo jokio debesies danguje. O Elijas išdrįso karaliui kalbėti apie lietų. Karalius mąstė, kad tą senelį perkaitino sausra ir jis nusišneka. Tačiau Elijas jautė tai, kas artėjo. Elijas negirdėjo griaustinio, nematė artėjančio lietaus debesų. Danguje nebuvo jokio ženklo. Tačiau jis jautė artėjančią atgaivą širdyje. Ir tikrai netrukus pasirodė lietaus debesys, kurie visa atgaivino.

Kartokime: „Mano sveikata silpsta. Bet tikiu, kad viskas bus gerai. Mane laimina Visatos valdovas... Nematau, kaip pagerės santykiai darbe. Tačiau tikiu, kad Viešpats su manimi. Jis dovanoja man visa tai, ko man reikia sunkumuose. Jis davė man gyvenimą. Tikiu, kad jo gerumas manimi pasirūpins.“ Gal ir daug sunkumų buvo gyvenime. Visada galime išlikti ramūs. Tikėkime, kad Dievo malonė čia pat. Visada jaučiame, kad Dievas kažką nuostabaus yra perengęs. Dievo malonė yra arti. Jo palaima jau dabar liejasi. Jis jau dabar atveria tas duris, kurios jau seniai užsidarę. Tikrai jau nebetoli geri pokyčiai. Dievo pažadai pildosi šiandien kitų žmonių gyvenimuose. Dievo malonės gausa netrukus pripildys ir kiekvieno iš jūsų gyvenimus. Pasilikime tikėjime, kad visokių turtų, sveikatos, galimybių, džiaugsmo gausa jau dabar pripildo kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Rytis Gurkšnys SJ