Mums dovanoti žmonės

2011 05 15

Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų. /Jn 10, 10/

Dažnai jaučiame sausrą dvasioje, sveikatoje, finansuose, darbe, šeimoje. Tokiomis akimirkomis Dievas sako: „Aš atveriu dangaus vartus, atveriu malonės duris. Siunčiu jums savo dovanas. Noriu, kad turėtumėte apsčiai gyvenimo.“ Gal ir daug sunkumų buvo gyvenime. Išlikime ramūs. Tikėkime, kad Dievo malonė čia pat. Jo palaima jau dabar liejasi. Gal nematome. Tikėkime. Jis jau dabar atveria tas duris, kurios jau seniai užsidarę. Tikrai jau dabar jis dovanoja mums žmones, per kuriuos jis išlieja mums avo palaimą. Per juos visokių turtų, sveikatos, galimybių, džiaugsmo gausa jau dabar pildo kiekvieno žmogaus gyvenimą. Kartokime: „Mano sveikata silpsta. Bet tikiu, kad viskas bus gerai. Mane laimina Visatos valdovas... Nematau, kaip pagerės santykiai darbe. Tačiau tikiu, kad tu, Viešpatie, su manimi. Tu dovanoji man visa tai, ko man reikia. Tu davei man gyvenimą. Tavo gerumas mane pripildo.“ Neleiskime, kad sielos priešas ar kitų žmonių nuomonė mus sustabdytų. Būkime atviri Dievo dovanoms, jo siųstiems žmonėms.

Vienas didelės įmonės vadovas pasakojo, kad jis nusprendė atnaujinti įmonės pastatus. Tam jis turėjo surasti pakankamai pinigų. Reikėjo 300 milijonų litų. Reikėjo atnaujinti dalį pastato sienų, sutvarkyti stogą, pakeisti daug senų įrengimų. Vienas bankas paskolino dalį šios sumos. Tačiau įmonei dar trūko 25 milijonų. Įmonės vadovas visur ieškojo rėmėjų. Surasti papildomų pinigų reikėjo greitai tam, kad darbai būtų pradėti laiku. Vadovas atliko papildomus skaičiavimus. Tačiau jiems vis dar trūko pinigų. Tos organizacijos vadovas turėjo nerimauti. Tačiau jis pasakojo, kad jis buvo visiškai ramus. Jis tikėjo, kad viskas bus gerai. Jis tikėjo, kad Dievas jo pusėje kovoja su visokiomis kliūtimis. Logiškai jis negalėjo paaiškinti, kaip jis suras likusią sumą. Jo protas sakė, kad tai neįmanoma. Jo nuojauta sakė, kad Dievui viskas įmanoma. Daug kartų per dieną jis kartojo: „Ačiū tau Dieve už gerumą. Tu teiki visa tai, ko mums reikia. Tu man dovanojai šias pareigas. Tu mane ir išvaduosi iš šios sunkios situacijos.“ Tuo metu įmonė pardavinėjo senus pastatus. Jau trejus metus niekas nesidomėjo jais, nes buvo nepatogioje vietoje. Niekas tuo metu nepirko pastatų. Jei ir būtų pardavę tuos pastatus, būtų gavę iki 18 milijonų. Taigi, ir pardavę tuos statinius, jie būtų pritrūkę pinigų, kurių reikėjo pradėti remonto darbus. Liko tik dvi savaitės iki tos dienos, kai vadovas turėjo pervesti pinigus statybos organizacijai. Vieną dieną atsirado pirkėjas, kuris senus nereikalingus pastatus nupirko ne už 18 bet už 28 milijonus litų. Vadovas sakė, kad tai buvo Dievo palaimos ženklas, rodantis, kad jis laimina tikinčio žmogaus ateitį. Vadovui nieko kito nereikėjo daryti tik tikėti ir pasilikti ištikimu Dievui.

Dievas tikrai jau viską paruošė mūsų ateičiai. Jis paruošė sprendimus toms problemoms, kurių mes dar neturėjome. Jis jau dabar siunčia žmones, galimybes, finansus, išmintį, idėjas, jėgas, kurių mums reikės ateityje. Neturėtume gyventi nerime ir baimėje. Pasilikime ramybėje, drąsūs, tikintys, kad viskas klostosi mums geriausiu keliu. Dievas jau pasikalbėjo su tam tikrais žmonėmis, nuo kurių priklauso mūsų gerovė. Jis jau liepė kai kuriems žmonėms parodyti mums gerumą. Mes jų nepažįstame. Mes apie juos negirdėjome. Tačiau jie padeda mums gyvenime pakilti po sunkumų. Jie duoda tai, ko mums labiausiai reikia. Dievas juos mums siunčia tam, kad gautume tai, ko mums labiausiai reikia. Jie padeda mums pasiekti savo svajonių. Jie siunčiami tam, kad mes gautume Dievo palaimą. Mums nereikia patraukti jų į savo pusę. Nebūtina jų pažinti ir su jais susidraugauti. Dievas juos ves pas mus tam, kad jie parodytų savo gerumą mums.

Vienas mano draugas norėjo įkurti savo verslą. Jis daugelį metų to siekė. Jis dirbo didelėje įmonėje ir stengėsi visada daryti geriausia, ką tik galėjo. Jis rodė gerumą kiekvienam sutiktajam. Jis ne tik juos padrąsindavo. Jis vakarais eidavo pas bendradarbius jiems padėti. Jis nuolat kitus paveždavo ten, kur jie skubėdavo. Viena dieną jį aplankė senas draugas ir pakvietė vakarienei. Jie pasikalbėjo apie tai, ką jie nuveikė gyvenime. Tą vakarą jo draugas pasiūlė jam pradėti naują verslą, žadėdamas jį finansuoti. Jis jau turėjo sėkmingą įmonę, bet norėjo pradėti ką nors nauja. Jie sutarė tapti tos naujos įmonės steigėjais ir savininkais ir dalintis įmonės valdymą į dvi lygias dalis. Tokiu būdu mano draugo svajonė išsipildė. Šiandien jis valdo pusę didelės tarptautinės įmonės turto. Jis pateko į Dievo palaimos kelią, į kurį jis ėjo savo gyvenimu ir elgsena. Jis savo tarnavimu kitiems ir savo tikėjimu parengė kelią šiam Dievo malonės prisilietimui. Šis verslas jam krito į rankas ir jis jį priėmė, nes jo rankos buvo iškeltos į Viešpatį. Jis buvo pasirengęs jį priimti. Jis rengėsi nuoširdžiu tarnavimu ir ištvermingu tikėjimu. Mano draugas sutiko verslo partnerį, kurį jam siuntė Dievas.

Dievas elgiasi lygiai taip pat ir su mumis. Jis jau siunčia mums reikiamus žmones. Jis atveria mums duris, kurios užsidarę. Jis nori mums nustebinti savo malonės gausa. Jis nori atveri galimybes, kurių nesitikime. Jis nori mums duoti daug daugiau negu mes galime įsivaizduoti.

Kartais norime, kad kai kurie žmonės mūsų nepaliktų. Norime, juos išlaikyti, juos pririšti prie savęs. Kartais norime sudaryti jiems įspūdį. Stengiamės jiems patikti. Kaip turime elgtis? Darykime, ką geriausio galime ir palikime visa kitą darbą Dievui. Darykime ką galime ir leiskime Dievui daryti, ko negalime. Negalime net įsivaizduoti, ką jis yra parengęs kiekvienam iš mūsų. Jis jau dabar atveria reikiamas duris, rengia gerus pokyčius, siunčia naujas galimybes ir sprendimus.

Tikiu, kad ateinančią savaitę jis parodys savo malonę per tam tikrus žmones. Mums nereikia gauti visų žmonių palankumo. Jis gali siųsti mums tuos, kurie mums pasiūlys naują darbą, naują projektą, naujas galimybes. Nenustebkime, kai jis atidarys mums tas, duris, kurių net nesitikėjome. Nenustebkime, kai pasikeis mūsų santykiai, kai gausime paaukštinimą. Visa tai įvyks, nes Dievas jau dabar kalba kažkam kažkur. Pasilikime tikėjime. Kasdien maldoje kartokime: „Tikiu, kad kažkas gero man nutiks šiandien. Jaučiu, kad viskas klojasi mano gerovei. Nematau, kaip galiu išpręsti problemą. Bet tikiu, kad sprendimas čia pat. Nors nematau bet tikiu.“ Kai taip meldžiamės, mūsų tikėjimas sustiprėja.

Iš savo patirties žinau, kad Viešpats dovanoja džiaugsmą, stiprina tikėjimą, teikia neribotą viltį. Jis duoda sveikatą ir išgydymą tam, kuris jo ieško. Jis siunčia mums reikiamus žmones. Pasilikime jam ištikimi. Kreipkime savo mintis į jo gerumą. Tikėkimės gerų pokyčių, išsivadavimo iš ligų, priklausomybių. Tikėkimės pasiekti savo tikslų. Tikrai jis nustebins mus savo gerumu. Patirsime netikėtos palaimos. Atsivers uždarytos durys. Sutiksime reikiamų žmonių. Patirsime gausių jo malonės turtų. Gausime paaukštinimą, darbą, sveikatą, džiaugsmą, išmintį, ramybę. Turėsime gyvenimo apsčiai. Gyvensime patį geriausią gyvenimą, kuriam esame sukurti.

Rytis Gurkšnys SJ