Dovanų gausa

2011 06 12

Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. /1 Kor 12, 4/

Sekminių sekmadienio skaitinys mums primena apie Dievo dovanas, turtus ir malonių gausumą, kurias gauna kiekvienas. Dievo dovanų gausa parodo, kad jis yra mylintis ir dosnus Tėvas, kuris nuoširdžiai siekia, kad mums gyvenime nieko netrūktų. Tačiau dažnai nežinome, kaip atsiverti Dievo malonei, jo dvasios veikimui ir jo dovanoms. Esu įsitikinęs, kad geriausias ir greičiausias būdas atverti savo širdį yra dėkojimas už visus gerus dalykus gyvenime. Turime ugdyti savo dėkojimo įgūdžius. Turime stengtis pastebėti kuo daugiau teigiamų dalykų savo namuose, darbovietėje, turtuose, šeimose, žmonėse, gamtoje ir kitur. Mes labai sumaniai treniruojame save nerimui, baimei, depresijai ir kitiems negatyviems dalykams. Panašiai turėtume mokytis mąstyti apie tuos dalykus, kurie mums teikia džiaugsmą, ramybę, ir drąsą.

Vienas jaunas vyras šalikelėje keitė savo automobilio prakiurusią padangą. Tuo metu pravažiuojantis girtas vairuotojas netikėtai užlėkė ant jo ir sulaužė abi kojas taip stipriai, kad jas reikėjo amputuoti. Kai draugai atėjo jo lankyti ir kalbėjo paguodos žodžius, jis sakė, kad jam nereikia paguodos. Jis sakė: „Aš praradau kojas, bet nepraradau džiaugsmo, šeimos, draugų ir daugelio kitų dovanų“. Jis sakė, jog nereikia jo guosti ir gailėtis, kad jis jaučiasi gerai ir yra laimingas. Jis dėkoja Dievui, jog galėjo tiek daug padaryti ir dabar jis geroje palatoje, apsuptas daugelio draugų, giminių, kolegų. Jis nesiskundė ir spinduliavo džiaugsmu, pasakojo apie savo naujus planus, siekius ir svajones. Žinoma, kad galėjo būti nusivylęs, nuliūdęs ir neramus, kaip daugelis daro, ištikti sunkumų. Tačiau jis pasirinko dėkoti už tai, ką jis turėjo gyvenime ir džiaugtis kitomis Dievo dovanomis.

Jei šį vakarą ilgai vartysitės lovoje bandydami užmigti, nes jus kankins nuolatinė nemiga, pamąstykite apie tuos milijonus žmonių pasaulyje, kurie neturi jokios lovos šią naktį. Jei jūs rytoj pakliūsite į automobilių spūstį ir nervinsitės, kad labai lėtai judate pirmyn, prisiminkite tuos žmones, kurie dėl įvairių priežasčių negali turėti automobilio. Jei jums kelia nerimą  laukiantis sunkus darbas įmonėje, prisiminkite tuos žmones, kurie jau daug metų neranda jokio darbo.

Prieš keletą metų girdėjau pasakojimą apie vieną milijonierių, kuris galėdavo išleisti šimtus kartų daugiau pinigų savo reikmėms, pomėgiams ir kelionėms negu daugelis iš mūsų. Tačiau jis jau daug metų ieškojo tokio gydytojo, tokio gydymo metodo, kuris būtų jį išvadavęs iš retos neišgydomos ligos, kuri sunkino ir trumpino jo gyvenimo dienas. Po daugelio metų tokių paieškų jis buvo pasiruošęs atiduoti visą savo turtą tam, kuris sugrąžintų jam sveikatą. Tie, kurie galime vaikščioti, matyti, girdėti, esame šimtus kartų turtingesni už tą sunkiai sergantį milijonierių. Turime dėkoti Dievui už sveikatos dovaną, nes turime šiandien tai, ko daugelis ir už milijonus negali įsigyti. Ryte dėkokime, kad šiandien galėjome atsikelti iš lovos be kito žmogaus pagalbos, jog galime gėrėtis mus supančio pasaulio spalvomis ir jų įvairove. Dėkokime, kad turime pakankamai maisto šaldytuve kiekvieną dieną. Kai kurie turime net per daug.

Šv. Raštas mums dažnai primena, jog turime dėkoti už Dievo dovanotus turtus, įžvelgti teigiamus dalykus savo gyvenime: „Šiandien mane kankina sunki liga ir skausmas. Bet dėkoju už gražią šeimą ir mylinčius vaikus... Mano šeimą drasko nuolatiniai nesutarimai. Ačiū, Dieve, kad man davei mėgstamą darbą... Gal nebuvau šiais metais pakeltas pareigose... Dėkoju, Dieve, už nuostabų saulėlydį, kurį šiandien galėjau stebėti, už paukščių čiulbėjimą, kurį galėjau išgirsti, už tai, kad galėjau pajusti malonų gėlių kvapą!“

Vienoje bendruomenėje buvo jauna pora, kurios mažas vaikas netikėtai išbėgęs į gatvę žuvo, partrenktas pravažiuojančio automobilio. Po šio įvykio sutikęs juos pasakiau jiems užuojautos žodžius. Padėkoję už mano atidumą, jie man toliau pasakojo, kad sunkiomis netekties valandomis jiems labai padeda dėkojimas Dievui už tuos septynerius metus, kuriuos jie praleido kartu. Jie prisimena gražias mintis, žodžius ir džiaugsmą patirtą iš savo sūnaus. Jie dėkoja Dievui už tą trumpą, bet labai turtingą laiką, kurį jiems dovanojo Dievas. Klausydamas stebėjausi jų tikėjimo ir asmenybės brandumu ir tvirtumu. Juk jie galėjo pulti į neviltį, kaltinti kitus ir Dievą, prarasti tikėjimą, pasišalinti iš savo bendruomenės. Bet jie pasirinko net ir šią skaudžią ir tamsią akimirką įžvelgti teigiamų, džiaugsmą teikiančių prisiminimų ir gražių Dievo dovanotų akimirkų.

Daugelis mus supančių žmonių pasilieka su tamsiomis, liūdnomis, neigiamomis mintimis. Jie niekaip negali iš jų išsivaduoti. Prieš keletą mėnesių teko kalbėtis su jauna moterimi. Ji man sakė: „Ryti, jau keletą metų kenčiu nuo depresijos, kuri prasidėjo po skyrybų, kurios labai ilgai tęsėsi, išvargino mane, išsekino   jėgas, ir vis dar negaliu po to atsigauti“. Po jos ilgo pasakojimo  atsakiau: „Tu pažvelk į save! Esi graži, turi nuostabią šeimą, kuri tave myli, esi sveika, ir vis dėlto leidi, kad šis vienas praeities įvykis valdytų tave, tavo santykius, tavo jausmus ir tavo gyvenimą šiandien. Dažnai mes negalime pakeisti mus supančių žmonių, negalime pataisyti praeities įvykių ir pasekmių, negalime pašalinti visų kasdienių sunkumų, bet mes neturime leisti, kad visa tai atimtų mūsų gyvenimo džiaugsmą. Mes galime vėl atsikelti ir eiti pirmyn. Tu gali ir turi apsispręsti ir kreipti savo mintis nuo sekinančios problemos daugybės Dievo dovanų tavo gyvenime link“.

Šiandien daug žmonių nusivylę, mąstydami apie tai, ką jie prarado. Bet ar neturėtume kaip krikščionys nusikratyti pralaimėtojo, nusivylusiojo ir verkšlentojo mąstysenos? Viskas prasideda nuo mūsų pasirinkimo. Jei kartais atrodo, kad viskas gyvenime vyksta ne taip, kaip mes norime, turime pasirinkti kasdien būti dėkingi už tai, ką turime. Prisiminkime, kad kiekviena diena yra ypatinga. Kaip mes nugyvensime šią greitai prabėgsiančią dieną? Ar mes šliaušime per ją pikti, nuliūdę, praradę drąsą, mąstydami tik apie tuos, kurie mus įžeidė, ir apie tai, ko mes netekome? Ar mes pasirinksime keliauti su dėkingumu, džiaugsmu, entuziazmu ir optimizmu? Kokį mąstymą pasirenkame, kai susiduriame su sunkumais, nelaimėmis, iššūkiais ir kliūtimis gyvenimo kelyje? Prisiminkime, kad blogio sėklos negali augti dėkingoje širdyje. Jei kiekvieną rytą dėkosime Dievui už naują dieną, tikrai būsime laimingesni, pasieksime daugiau, gyvensime kaip nugalėtojai ir priimsime vis daugiau malonių, kurias mums Dievas dar yra parengęs.

Rytis Gurkšnys SJ