Tikrieji lobiai
2011 07 24
Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Mt 13, 44
Kiekvienas iš mūsų turime neįkainojamą palikimą. Jėzaus mirtis ir prisikėlimas nugalėjo mirtį bei nutiesė mums kelią į pačią didžiausią mūsų gyvenimo pergalę. Jis buvo nukryžiuotas, buvo palaidotas kape. Bet trečią dieną jis išėjo iš kapo. Jis sakė: „Aš gyvenu. Ir jūs galite gyventi.“ Jis laimėjo ne tik tam, kad mes laimėtume. Jis laimėjo ir tam, kad mes padėtume kitiems laimėti. Mūsų gyvenimas turi sukurti geresnes sąlygas tiems, kurie gyvens po mūsų.
Kiekvienas iš mūsų esame šiandien tiek daug laimėję ir pasiekę todėl, kad kažkas aukojo, tarnavo, meldėsi už mus. Jie paliko palikimą, kuriuo šiandien naudojamės. Dabar patiriame Dievo gerumą ir malones, nes mūsų tėvai, seneliai, kiti žmonės aukojo, tarnavo, meldėsi. Niekas nepasiekėme didelių laimėjimų patys be kitų pagalbos. Mes naudojamės tėvų, senelių ir kitų žmonių sukaupto palikimo palaima.
Kai kurie pasakysite: „Aš neturiu tokio palikimo. Nei mano tėvai, nei seneliai nešlovino Viešpaties, jam netarnavo, neaukojo Bažnyčiai. Aš neturiu tokio palikimo, kuriuos galėčiau dabar pasinaudoti.“ Tikrai nebūtumėte čia šiandien bažnyčioje ir neklausytumėte šio pamokslo, jei niekas jūsų giminėje nebūtų už jus meldęsis ar šlovinęs Viešpatį. Gal prieš kelis šimtus metų proseneliai, gal pusbrolis, gal kitas giminaitis kada nors sukaupė jums šį dvasinį palikimą. Dabar patiriate daug Dievo gerumo, nes jie sukaupė gausių palaimos turtų jūsų gyvenime.
Kai ateinate į bažnyčią, jūs ne tik vykdote Dievo įsakymą. Jūs kaupiate Dievo palaimą dvasinėje sąskaitoje. Kai parodote gerumą kitaip mąstančiam, kai nekuriate ginčų, kai atleidžiate įžeidimus, jūs atliekate įnašą į gailestingumo sąskaitą. Kas nors klausia jūsų: „Ar vis dar savanoriaujate ligoninėje, ar vis dar patarnaujate bažnyčioje? Ar keliatės anksti ir su vaikais einate į jėzuitų bažnyčią, giedate ten, padedate pamaldose?“ Atsakote: „Taip. Nes noriu papildyti savo dvasinę sąskaitą. Tikiu, kad Dievas laimina ne tik mane, bet ir parodys savo gerumą mano vaikams ateityje.“
Vienas mano draugas jaunystėje studijų metais norėjo neišsiskirti iš bendraamžių. Praleisdavo ilgus vakarus besilinksmindamas su draugais. Ji nenorėjo sekti tėvų mokymu. Norėjo jaustis laisvu, netradiciniu, šiuolaikišku. Po kurio laiko jis paliko tuos draugus. Jis man pasakojo: „Ryti, ten jaučiausi ne savo vietoje. Tai mane labai vargindavo. Ten aš jaučiau didelį vidinį pasipreišinimą.“ Aš jam pasakiau: „Taip ir turėjo būti. Juk tavo tėvai ir seneliai daug investavo į tavo dvasinę sąskaitą. Todėl ir jautei ten didelį vidinį pasipriešinimą. Tėvų sukaupta palaima vedė tave iš neteisingo kelio.“ Šiandien jis laimingas šeimos tėvas, kiekvieną sekmadienį šlovinantis Dievą savo parapijos bažnyčioje.
Toks yra Dievas. Jei jūsų vaikai išklys iš teisingo kelio, jis jiems parodys, kad eina neteisingu keliu. Jis darbuosis tol, kol jie atsivers. Jis visa tai darys, nes jūs gyvenote pavyzdingą gyvenimą.
Kartais nenorime sekmadieniais ateiti į bažnyčią ir sakome mintyse: „Tingiu, praleisiu, mane nervina susirinkę žmonės, nieko baisaus nenutiks, pailsėsiu.“ Tuomet prisiminkime: „Noriu kaupti gailestingumo ir palaimos sąskaitą.“ Kiekvieną kartą, kai skaitome Šventąjį Raštą, kai parodome gerumą, kai nepasiduodame pagundai kaltinti, meluoti, pavydėti, išduoti kitą žmogų, tuomet darome įnašą į Dievo palaimos sąskaitą. Tuomet ne tik mūsų gyvenimas bet ir kitų gyvenimas tampa geresniu ir lengvesniu.
Prieš daugelį metų Čikagos mieste buvo labai stipri mafijos grupė. Jos vadovas turėjo labai talentingą advokatą, kuris sugebėdavo jį išteisinti ir apsaugoti nuo kalėjimo bausmės. Adovatas gaudavo gerą atlyginimą iš mafijos vadovo, kuris toliau būdamas laisvėje organizuodavo ir nuslėpdavo savo nusikaltimus. Tačiau vieną dieną advokatas mąstė apie tai, kokį palikimą jis kuria savo sūnui. Jis sukaupė didelę pinigų sumą ir nesąžiningo žmogaus pavyzdį. Jis mąstė apie tai, koks bus jo sūnaus gyvenimas. Tai jam nedavė ramybės. Jis žengė drąsų žingsnį ir nuėjęs į policiją pripažino savo kaltę ir papasakojo visą tiesą apie mafijos vadovą. Po kurio laiko jis buvo nušautas už šį poelgį.
Po kelių metų jo sūnus dalyvavo Antrojo pasaulinio karo kovose. Skrisdamas koviniu lėktuvu jis pastebėjo, kad jo kovos draugai buvo pavojuje. Jis nusprendė skristi tiesiai į didelį priešo būrį ir vienas kovoti su jais, juos suklaidinti. Už tai jis buvo apdovanotas vienu aukščiausių ordinų už drąsą kare. Po metų jis žuvo kitame mūšyje. Jo vardu pavadintas vienas didžiausių pasaulyje Čikagos O‘Hare oro uostas. Jo gimtojo miesto oro uostas turi jo vardą. Jo tėvas padarė esminį pasirinkimą. Jis pakeitė savo gyvenimą. Jis pakeitė ne tik savo bet ir savo sūnaus gyvenimą. Vienas žmogus drąsiu žingsniu gali pakeisti savo vaikų gyvenimą.
Vienas žmogus pasako: „Nuo šiandien gyvensiu gyvenimą, kuris teikia Dievui garbę. Nuo šiandien gyvensiu pagal aukštus moralinius tandartus, pagal sąžinę, pagal Dievo valią. Aš nepasiduosiu pagundoms santuokoje, darbe. Daugiau aukosiu sielovadai ir skirsiu laiko patarnauti vargstantiems. “ Tas žmogus pripildo Dievo gailestingumo ir palaimą sąskaitą. Gal ir nebus to žmogaus vardas ant pastato užrašytas. Bet tikrai Dievas apdovanos jį didele sėkme gyvenime ir veikloje. Jis suteiks jam neįtikėtinas galimybes.
Šiandien kiekvienas iš mūsų galime atnaujinti savo gyvenimą. Šiandien galime kaupti palaimą būsimoms kartoms. Kokių silpnybių, pagundų, kokių ligų, depresijos, kokių įpročių, minčių turime šiandien atsikratyti? Kristaus galia mumyse išlaisvina mus iš visokių ribų, kurias mums stato kiti ir piktoji dvasia. Priimkime Jėzaus galią ir gyvenkime tą gyvenimą, kuriam esame pašaukti.
Palikime gerą palikimą ateities kartoms. Savo tikėjimu, malda, auka, tarnyste kaupkime dvasinę sąskaitą. Jei taip darysime, tai Dievas žada būti ištikimu tūkstančiui kartų. Jis išlies gausiai ir mums savo malonių. Jis parodys tokį gerumą, kurio net nesitikėjome ar neįsivaizdavome. Jis tikrai ves mus į naujus laimėjimus. Gyvensime patį nuostabiausią gyvenimą. Būsime tuo, kuo Dievas mus sukūrė. Mūsų laukią patys nuostabiausi dalykai, kuriuos jis yra mums parengęs.
Rytis Gurkšnys SJ