Mūsų neribotos galimybės
2011 08 07
Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. /Mt 14, 29/
Dažnai žmonės mums sako, ko mes negalime pasiekti, ko negalime laimėti, ko negalime sukurti, ko negalime turėti. Neretai girdime: „Per lėtas, per žemas, nepatyręs, nesubrendęs, netalentingas, neiškalbus.“ Bet visa tai prieštarauja Dievo nuomonei. Žmonės mus mato tokius, kokie mes esame, kaip atrodome. Dievas mato, kuo mes galime tapti. Jis žvelgia į mūsų potencialą.
Labai dažnai mokyklose karjeros specialistai nepastebi ypatingų, retų žmogaus talentų. Pagal paprastų ir pigių tęstų išvadas jie neretai pataria moksleiviams rinktis žemos kvalifikacijos amatų mokymus. Vienas jaunas vyras pasakojo, kaip jų mokyklos konsultantė jam mokykloje pasakė, kad jo sugebėjimai pagal testus buvo žemesni negu vidutiniški. Ji patarė jam rinktis paprastą amatą tam, kad užsidirbtų pragyvenimui. Jis paklausė patyrusios ekspertės nuomonės. Po kelių metų baigė tuos amato mokslus. Jis neturėjo su kuo daugiau pasitarti ir daugelį metų savo mintyse nešiojosi tą nuosprendį: „Žemiau negu vidutinių gabumų.“ Jis sau kartojo: „Nesu protingas. Nesu talentingas. Nieko nepasieksiu. Toks jau mano likimas.“ Baigęs technikos mokyklą, jis ieškojo darbo vietos vienoje gamykloje žemiausioje darbuotojų grandyje. Ta gamykla visiems darbuotojams duodavo labai plataus spektro sugebėjimų testą. To testo rezultatais buvo nustebinti įmonės personalo vadovai. Testas rodė, kad jo gabumai tam tikroje srityje siekia genijų lygį. Įmonės vadovas paklausė jo, kodėl jis ieškojo darbo tokiame žemame atsakomybės lygyje. Jo testo rezultatai buvo aukščiausi visoje įmonės 60 metų istorijoje. Tą dieną jo gyvenimas pasikeitė. Tą dieną jis sunaikino klaidingą nuomonę. Jis po kelių metų įkūrė savo įmonę, tapo išradėju ir sukūrė daug naujų produktų savo įmonėje.
Neleiskime, kad žmonių nuomonė nulemtų mūsų likimą. Leiskime Dievui valdyti mūsų gyvenimą. Juk jis veda mus pačiu geriausiu keliu. Gal kas nors pasakė, kad mes jau pasiekėme savo ribas, kad mes niekada nepasieksime savo tikslų, kad mes nieko ypatingo nebesukursime, neturime pakankamai pinigų ir sugebėjimų. Bet mūsų gyvenimą geriau valdo Dievas negu kitų nuomonė.
Daugelis mus kritikuoja, apkalba, skundžia, kaltina nes jie pavydi to, kas mes esame. Jie nepasiekia to, ką mes turime. Tuomet jie stengiasi mus tempti žemyn. Jie mus kritikuoja ir kaltina, nes siekia iš mūsų atimti drąsą ir tikėjimą. Mus žemindami jie jaučiasi geriau. Jie nesistengia patys pakilti. Jie stengiasi mus pritempti prie savo mąstymo, tikslų ir pasiekimų lygio.
Eleonora Roosevelt sakė: „Niekas negali tavęs pažeminti be tavo paties sutikimo.“ Kiti gali mus pravardžiuoti, žeminti, kritikuoti. Tampame ne tuo, kuo mus vadina. Tampame tuo, ką mes jiems atsakome. Gali mus vadinti: „Nevykėliu, kvailu, silpnu, storu, senu, netalentingu.“ Mes esame Visagalio vaikai. Toliau gyvenkime patį geriausią gyvenimą. Kartokime nuolat: „Viską galiu Kristuje. Esu stiprus Viešpatyje. Jo gerumas mane apgaubia.“ Padarome daug klaidų, patiriame nesėkmių. Niekas negali mūsų sustabdyti, jei mes neleisime.
Kartais ir mums sako: „Nieko gero nepasieksi, nes neturi talentų. Niekada netapsi vadovu, nes neturi tinkamos patirties ir įtakingų draugų. Neišsivaduosi iš priklausomybės, nes visa tai paveldėjai iš tėvų.“ Tačiau Dievas mato, kas mes esame ir kuo galime būti. Kartokime: „Esu atpirktas, išlaisvintas, pateptas, palaimintas, sustiprintas, apdovanotas. Turiu visa tai, ko reikia pilnaverčiam ir laimingam gyvenimui.“
Prisiminkime, kaip pranašas Samuelis atėjo pas Jesę ir prašė parodyti visus savo sūnus. Pranašas turėjo vieną iš jų patepti tautos karaliumi. Jesė rodė visus savo sūnus, išskyrus Dovydą. Dovydas buvo jauniausias. Tėvas mąstė: „Tikrai Dovydas nebus išrinktas karaliumi. Jis netalentingas, nepatyręs, jaunas, neišmintingas.“ Samuelis apžiūrėjo visus iš eilės ir atmetė juos. Jis klausė: „Ar dar vieną sūnų?“ Jesė: „Taip, turiu dar vieną, kuris laukuose gano gyvulius. Bet tikrai ir jis nebus tinkamas tapti nauju karaliumi.“
Žmonės mato tik išorę. Dievas žvelgia į mūsų širdį. Dievas pasirenka paprastus, silpnus, eilinius žmones ir daro neįtikėtinus, neeilinius dalykus jų gyvenime. Mes matome savo klaidas, nesėkmes, prastus pasirinkimus, trūkumus. Dievas žvelgia į tai, kas mumyse geriausia. Kai žvelgiame į savo gyvenimą Dievo akimis, leidžiame jam darbuotis mūsų gyvenime. Jis veda mus į dar didesnius laimėjimus. Daugelį dalykų galime pakeisti savo gyvenime, jei atsikratome mus ribojančių įsitikinimų. Jei žvelgsime į save Dievo akimis, galėsime džiaugtis pilnaverčiu, turtingu, ramiu gyvenimu. Jis mus laimins dar gausiau. Jis atnaujins mūsų santykius, siųs mums reikiamus žmones, sudarys galimybes dar labiau tarnauti kitiems. Jis mus pakylės mus darbo vietoje, suteiks daugiau atsakomybės. Jis sustiprins mūsų sveikatą, atnaujins jėgas, atvers užsidariusias duris. Jis pakeis sunkią situaciją, atnaujins šeimos santykius. Pamatysime dar daugiau jo galios savo gyvenime. Tapsime tuo, kuo esame sukurti. Priimsime visa tai, ką jis mums yra paruošęs.
Rytis Gurkšnys SJ