Tikėjimas ir išgydymas

2011 08 14

Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. /Mt 15, 28/

Šio sekmadienio Evangelija pasakoja apie moterį, kuri gavo tai, ko tikėjosi ir atkakliai prašė. Ko mes tikimės gyvenime? Labai lengva tikėtis vien tik blogiausių dalykų. Visa tai tampa labai įprasta, natūralu ir savaime suprantama. Kai tikimės blogiausio, dažniausiai ir gauname tai, ko tikimės. Jei tikimės, kad žmonės su mumis bus nedraugiški, jie dažniausiai taip ir elgiasi su mumis. Jei tikimės, kad sveikata nepagerės, dažniausiai taip ir būna. Jei tikimės kad vienas šeimos narys visada mus įžeis, dažniausiai tai ir patirsime, kai jį sutiksime. Jei bijome, kad mus išmes iš darbo, dažniausiai taip ir atsitinka. Mūsų pačių nusiteikimas blogiausiam variantui ir tikėjimas neigiamais dalykais mus veda link jų išsipildymo. Turime tikėti, kad visi žmonės nori mums padėti, mums draugiškai nusiteikę, laukia mūsų, mums palankiai nusiteikę. Jei pakeičiame savo mąstyseną ir savo mintis nukreipiame link nuostabių dalykų, didingų svajonių, žymaus pagerėjimo įvairiose gyvenimo srityse, atsiveriame didesnei Dievo palaimai.

Vienas mano mokinys gimnazijoje man dažnai užsimindavo, kad labiausiai bijo artėjančių mokyklos baigimo egzaminų. Jis buvo labai talentingas ir darbštus. Bet jį kasdien vargino didžiulė baimė. Jis dažnai mąstė apie tai, kad jis neišlaikys egzamino. Keletą kartų praeityje jis ypatingai prastai atliko mokyklinius testus, nes baimė jį paveikdavo taip, kad jis nebegalėdavo prisiminti to, apie ką jis mokėsi ir ką puikiai žinojo anksčiau. Jis prašė manęs, kad pasimelsčiau, nes jis buvo įsitikinęs, kad baimė ir vėl pakiš jam koją ir jis neišlaikys egzamino. Jam pasakiau: „Tu tikiesi blogų dalykų, apie juos mąstai ir vargini save. Tu tikrai gausi tai, ko tikiesi. Turi pakeisti savo įsitikinimus. Per visą dieną tikėkis vien tik gerų dalykų. Dažnai kartok sau mintyse, kad tikiesi gerų savo egzamino rezultatų. Tikėk, kad puikiai išlaikysi savo egzaminus. Tikėkis būti ramus ir stiprus per visą dieną.“ Po egzaminų aš jį vėl sutikau. Jis su džiaugsmu pasakojo, kad juos išlaikė labai gerai. Be to, jis jautėsi daug ramiau ir drąsiau, negu per visus savo ankstesnius testus mokykloje.

Kai kurie žmonės seniai vargsta su įvairiais trūkumais ir nesitiki, kad pagerės jų santykiai, kad sustiprės jų ar jų artimųjų sveikata. Jie nebesitiki, kad padidės jų atlyginimas, kad gaus geresnį darbą, kad susitiks tinkamą draugą. Jei tikimės mažai, tai ir gausime mažai. Jei nesitikime kad kas nors pagerės, tikriausiai taip ir bus. Dažnai ryte mąstome apie tai, kad ir ši diena bus nesėkminga, nieko gero nenuveiksime, sutiksime tuos pačius nemielus žmones darbe, vargsime dirbdami nemėgstamus darbus, kentėsime tuos pačius skausmus. Tokia mąstysena užtveriame kelią naujiems nuostabiems dalykams, kurie mūsų laukia tą dieną. Dievas pasitinka mus ten, kur mūsų tikėjimas. Kiekvieną rytą turime kartoti: „Tikiu, kad kažkas nuostabaus manęs laukia šiandien. Žinau, kad kažkas gero įvyks šiandien.“ Turime nuo ankstaus ryto nukreipti savo mintis ir tikėjimą tinkame linkme.

Viena mano bažnyčios lankytoja manęs klausė: „Ryti, tu atrodai, kad esi labai laimingas savo pašaukime, stiprios sveikatos, sėkmingas profesiniame gyvenime. Tu dažnai kalbi vien tik apie gerus dalykus. Ar nebijai, kad vieną dieną gali susirgti, netekti gyvenimo džiaugsmo, ar patirti kokią nors kitą didžiulę griūtį gyvenime?“ Atsakiau jai: „Kas gali mums nutikti, jei Dievas keliauja su mumis ir kovoja mūsų kovas? Gyvenu su tikėjimu, o ne su baime. Gyvenimas per trumpas, kad švaistyčiau jį, mąstydamas, kas blogiausia man gali nutikti. Visa tai, ką turiu gyvenime, gavau vien tik todėl, kad tikėjausi vien tik gerų dalykų.“

Šventasis Raštas dažnai mus moko tikėti Dievo galingu veikimu mūsų gyvenime: „Blogos žinios gauti jis nebijos, jo širdis tvirta, pasitikinti Viešpačiu /Ps 112, 7/.“ Turime apsispręsti ir negyventi vien tik bijodami blogų dalykų. Kai mums skauda šoną, pradedame bijoti ir sau kartoti, kad tai tikriausiai vėžio ligos požymis. Kai girdime apie darbuotojų atleidimą savo organizacijoje, tuojau pagalvojame: „Tikrai kitas etatų mažinimas palies ir mane.“ Nebijokime blogos žinios ir tikėkime, kad viskas pasikeis. Kai gauname blogą žinią, kartokime: „Nieko bloga negali man nutikti, nes Dievas viską išmintingai tvarko ir man ruošia kažką nuostabaus. Žinau, kad jis palankus man ir viską keičia mano gerovei.“

Kartais žmonės manęs klausia: „Ryti, kas bus, jei mąstysiu, tikėsiu ir melsiuosi taip, kaip tu siūlai, ir mano siekiai ar svajonės neišsipildys?“ Atsakau: „Kas bus, jei taip darysite, ir tai išsipildys? Tikriausiai niekas neišsipildys, jei to nesitikėsite. Jei nesitikėsite, prasčiausiai praeisite pro šalį, kai jums bus siūlomos puikios galimybės ir tinkami žmonės.“ Kai kurie žmonės vien tik mąsto, kaip išvengti didžiulių nelaimių, ligų, konfliktų, apkalbų savo bendruomenėje, šeimoje ar darbovietėje. Jie negali džiaugtis ir gėrėtis gyvenimu, nes pilni baimės apie tai, kas blogiausio gali jiems nutikti.

Dažnai užplūsta mus tamsios mintys, kurios mums kartoja: „Tikrai nepasikeis mano bloga situacija. Tikrai jau nebeišsispręs ši problema. Jau seniai nematau jokio pagerėjimo.“ Nusikratykime šį melą. Tokios mintys tikrai ne iš Dievo. Visame Šventajame Rašte nesurasime tokių jo minčių, kurios vestų mus į baimę, nusivylimą, liūdesį, nerimą ir pralaimėjimą. Neišvengsime sunkumų ir problemų gyvenime. Tačiau visada turime pasirinkimą. Galime neleisti, kad tos negandos, nesėkmės, įžeidimai valdytų mūsų mintis, tikėjimą ir elgseną. Jei ir nematome jokio pagerėjimo, tikėkime, kad mūsų laukia nauji pasiekimai, laimėjimai, klestėjimas ir gausios malonės. Tikėkime, kad Dievas parodys savo gydančią galią mūsų gyvenime tam, kad visi dar aiškiau pamatytų didingus jo darbus. Jis nori, kad pagerėtų mūsų santykiai, kad pakiltume profesiniame gyvenime, kad praplėstume savo finansines ribas, kad labiau patarnautume vargstantiesiems. Jis nori, kad dar daugiau pilnatvės ir džiaugsmo turėtume gyvenime, kurį jis mums dovanojo. Prisiminkime, kad Dievas gali veikti tik ten, kur yra tikėjimas. Tikėjimu įsileidžiame į savo gyvenimą. Tikėjimu atsiveriame jo meilei, gailestingumui, išgydymui ir palaimai.

Rytis Gurkšnys SJ