Dievo dukros ir sūnūs

2011 08 21

Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ /Mt 16, 16/

Daugelis šiandien jaučiamės netalentingi, nesėkmingi, nevertingi, silpni. Daugelis patyrėme daug sunkumų ir nesėkmių, sėdime nusivylę ir gyvename vidutinišką gyvenimą. Mes šiandien prisimename, kokius sunkumus, įžeidimus ir skausmą teko patirti praeityje. Turime atsikratyti tų neigiamų minčių tam, kad gyventume pilnutinį gyvenimą. Turime kasdien kartoti: „Žinau, kad esu Dievo vaikas, kurį jis kasdien globoja. Esu vertingas. Esu Dievo dukra ar sūnus Kristuje. Manęs laukia šviesi ateitis. Jis yra man dar daug nuostabių dalykų paruošęs.“ Jei norime, kad pakiltume visose gyvenimo srityse, turime pakeisti savo esmines mintis apie save, kitus ir gyvenimą.

Skaičiau, kad buvo atlikti tyrimai stebint trejų metų vaikus. Buvo atrinkti talentingiausi vaikai, kurie parodė išskirtinius kūrybinius sugebėjimus, stiprią vaizduotę ir ypatingą abstraktų mąstymą. Po keturių metų su ta pačia grupele buvo atliktas panašus tyrimas. Tyrinėtojai nustebo, kai atrado, kad tik penki procentai tų talentingų vaikų sugebėjo išlaikyti aukštą kūrybingumo, vaizduotės ir abstraktaus mąstymo lygį. Jie padarė išvadą, kad gyvenimas ir supantys žmonės tempė juos žemyn šiose srityse. Jų sugebėjimai ir talentai pamažu nyko. Jų tėvai, mokytojai ir kiti sutikti žmonės, patirtos nesėkmės jau spaudė žemyn. Gyvenimas visus mus tempia žemyn, kai patiriame nesėkmes, nusivylimą, įžeidimus. Daugeliui iš mūsų taip nutinka, kai gyvenime pasiliekame ne puolime, bet gynyboje. Kai tai patiriame, dažnai atsisakome savo didelių svajonių ir nuostabių planų. Tačiau turime prisiminti Dievo mums dovanotą galią, kurią jis dovanoja savo sūnums ir dukroms.

Kai nusipirkau naują kompiuterį, buvau labai patenkintas jo greitu darbu, jo įvairiomis galimybėmis. Dirbdamas su įvairiomis programomis, nelabai daug žinojau apie jas. Keisdamas jo nustatymus, aš pastebėjau, kad jo darbas sulėtėjo ir pagaliau daugelis programų tapo nebevaldomomis. Po kelių mėnesių kompiuterio darbas buvo labai lėtas ir neprognozuojamas. Nunešiau jį pas meistrą. Jis sakė, kad reikia atstatyti gamintojo sukurtus parametrus. Jis atsivertė storą instrukciją, kurioje buvo surašyti nurodymai kaip atkurti gamintojo sukurtus nustatymus kompiuteriui.

Mes irgi turime atkurti mūsų Kūrėjo nustatymus mūsų gyvenimui. Evangelija primena, kad mes esame Dievo sūnūs ir dukros. Mūsų Kūrėjas sako, kad esame talentingi, kūrybingi, vertingi, palaiminti, apdovanoti tais sugebėjimais, kurių mums reikia nuostabiam gyvenimui. Šventajame Rašte jis sako, kad turime visa tai, ko reikia tam, kad įvykdytume mums skirtą misiją. Tai mūsų gamintojo pradiniai nustatymai. Kai jaučiame, kad šie nustatymai yra išderinti, turime leisti Dievui atkurti jo pradinius parametrus.

Gyvenimo aplinkybės tempia mus žemyn. Patiriame nusivylimą, apkalbas, įžeidimus, kurie išderina mūsų mintis, naikina mūsų svajones, atima drąsą ir silpnina kūrybingumą. Pamažu prarandame pasitikėjimą savo vertingumu ir gyvenimo prasmingumu. Gal taip jaučiamės, bet turime tikėti ir kartoti tai, ką Dievas sako apie mus. Visą dieną turime medituoti Dievo Žodį. Turime kartoti: „Esu palaimintas, vertingas, stiprus, Dievo globojamas. Jis nori, kad nugalėčiau kliūtis. Esu išlaisvintas. Man atleistos nuodėmės. Turiu drąsiai eiti pirmyn.“ Taip darydami, atkuriame gamintojo mums duotus pirminius parametrus, kuriuos mūsų kasdienybė išderina. Neigiamas mintis turime pakeisti tikėjimo, vilties, drąsos kupinomis mintimis.

Tokiais žodžiais nustatome savo mintis teisinga linkme. Jei patys nenustatysime savo minčių ryte, mūsų priešas nustatys tai už mus. Dažnai atsikeliame ryte ir girdime: „Ir ši diena bus sunki tau. Tau nepavyks išspręsti iškilusių problemų, nes padarei daug klaidų. Žinai, kad tavęs nemėgsta tavo viršininkas. Tikrai nieko gero negali tikėtis šiandien.“ Tačiau visada galime pasirinkti savo mintis, kurios nustatys mūsų dienos mąstyseną. Jei mintis yra neigiama, turime ją pakeisti tikėjimo pilna mintimi. Jei nepakeisime minčių, negalėsime gyventi pagal Dievo mums skirtą planą, negalėsime nugalėti kliūčių. Jei mūsų mintys bus netvarkingos, niekada negyvensime kaip Kristus, kaip nugalėtojai. Neigiamos mintys neleidžia mums atsiverti Dievo malonėms, tam, ką jis mums dar gera yra parengęs. Tokios mintys labai apriboja mūsų gyvenimą. Neleidžia mums dvasiškai ir fiziškai atsinaujinti ir augti.

Vienas berniukas augo labai neturtingoje šeimoje, labai pavojingame miesto kvartale, tarp draugų, kurie priklausė įvairioms gaujoms. Atrodė, kad jis neturėjo jokios galimybės ką nors pasiekti gyvenime. Šeima neturėjo pinigų, jis lankė prastą mokyklą ir nematė jokios šviesesnės ateities. Tėvas paliko jų šeimą. Motina dirbo visą dieną ir vakarais keliuose darbuose tam, kad išlaikytų didelę šeimą. Jis retai sutikdavo savo motiną. Didžiąją laiko dalį praleisdavo su draugais, kartu su jais vogdamas automobilius, plėšdamas namus ir vėliau net žudydamas žmones. Kartą vienas draugas jam patarė mesti mokyklą, sakydamas: „Kam tau ta mokykla? Juk vis tiek tu gyvenime nieko nepasieksi. Tu nieko neturi ir nesitikėk gražios ateities.“ Tie žodžiai jį labai stipriai palietė. Jame kilo didžiulis pasipriešinimas šiai minčiai. Jis negalėjo susitaikyti su pralaimėjimu. Tą akimirką jis sakė sau: „Aš įrodysiu, kad esi neteisus.“ Tuos draugo žodžius jis visiškai atmetė, neleisdamas, kad jie užvaldytų jo mintis. Jis priėmė tuos žodžius, kaip iššūkį. Jis nesusitaikė su draugo beviltišku mąstymu ir žodžiais. Jis nuėjo pas bokso trenerį, prašydamas kad jį priimtų į treniruotes. Treneris atmetė jo prašymą, sakydamas, kad jis turi per daug patyrusių sportininkų ir negali priimti pradedančiųjų. Trenerio padėjėjas, matydamas berniuko užsidegimą padovanojo jam boksininko batelius ir priėmė jį į savo treniruotes. Po vienerių metų Georgas Formanas laimėjo olimpinį medalį. Po to dar daug kitų pergalių jis pasiekė boksininko gyvenime. Paskui tapo įžymiu pastoriumi ir pamokslininku vienoje krikščionių bažnyčioje. Jis liudija, kad visi jo pasiekimai gyvenime priklauso Dievui. Kai Georgas laimėjo aukso medalį, jo draugas, kuris buvo sakęs jam apie jo beviltišką ateitį, priėjo prie jo ir sakė: „Visada žinojau, kad tu tai pasieksi.“

Neleiskime, kad žmonės mus atkalbėtų nuo mūsų svajonių. Neleiskime, kad jie atimtų mūsų pasitikėjimą savimi ir savo vertingumu kylančiu iš Dievo. Daugelis tokių žmonių išsako daug kritikos, neigiamų, beviltiškų minčių, visiškai to nenorėdami. Kartais jie taip daro, net tikėdami mūsų sugebėjimais ir svajonėmis. Jie nori pasėti mumyse nevilties sėklas, kurias jie patys savo gyvenime subrandino. Tačiau Dievas sėja vilties sėklas, ugdo mūsų svajones ir gražius planus. Jei mes laistome tas svajones teigiamomis mintimis, Dievas jas gali išauginti ir vesti į jų išsipildymą. Nors padarėme daug klaidų gyvenime, turime atsikratyti tų minčių. Turime gyventi tikėjimu, siekdami didelių svajonių. Pradėkime šiandien. Naikinkime virusines mintis. Atkurkime pradinius mūsų gyvenimo parametrus. Visada prisiminkime, kad esame Dievo dukros ir sūnūs. Esame kupini dieviškos galios. Esame užprogramuoti taip, kad nugalėtume visus sunkumus gyvenime. Maldoje kasdien kartokime teigiamas mintis, siekdami Dievo duotų svajonių išsipildymo. Tuomet jis darys dar didesnius neįtikėtinus dalykus mūsų gyvenime.

Rytis Gurkšnys SJ