Eucharistija ir Gailestingumas
Vasario 4 d. mūsų Bažnyčioje apie Eucharistiją ir Gailestingumą kalbėjo kunigas Algis Vaickūnas, aptarnaujantis Kabelių ir Marcinkonių parapijas Dzūkijoje. Buvo ir susitaikinimo popietė, kai visi norintys galėjo atlikti išpažintį arba tiesiog kalbėtis su Jėzumi, esančiu Švč. Sakramente.
Konferencijas tiesiogiai transliavo Marijos radijas, tad įkvepiančias kunigo Algio mintis galėjo išgirsti daugelis. Svečią pristatė jį neblogai pažįstantis t. Kazimieras Ambrasas SJ. Kun. Algis – jauniausia gausios 7 vaikų šeimos atžala, pajuto pašaukimą į kunigystę jau nebe jaunuolis, tad kunigauja vos 12 metų. Pirminis pašaukimo džiaugsmas jame dar švieste šviečia, nors kiti kunigai po kelių tarnystės metų pasijunta pavargę ir išsekę.
Tarnystės džiaugsmo šaltinis – Eucharistija ir adoracija. Prisipažinęs, kad jis tėra vargšas nusidėjėlis, nedaug patirties turintis Dievo žodžio skelbėjas, kunigas Algis kalbėjo apie tame duonos paplotėlyje – Ostijoje – glūdinčią jėgą, kuri įkvepia net silpnus šventuosius didvyriškiems darbams, meilės tarnystei. Jo žodžiuose slypėjo švelnumas ir meilė, liudijanti, kad šis kunigas moko to, kuo pats gyvena (mums reikėtų daugiau susitikimų su tokiais kunigais).
Nors dabar nuolat ginčijamasi, kas Bažnyčioje svarbiau – kunigai ar tikintieji, kunigas Algis akivaizdžiai liudija, kad ganytojo asmeninis pavyzdys, jo bendravimas su Dievu kaip asmeniu, maldos gyvenimas gali tapti impulsu bendruomenės augimui, vidiniam šventėjimui. Jis ragino brolius kunigus neapleisti asmeninės maldos: „Juk malda, pasninkas, adoracija – tai džiaugsmas. Mielieji, liudykime Kristaus veikimą savyje džiaugsmu. Tegu per mus persišviečia Kristaus džiaugsmas – vykdyti Dievo valią.“
Kunigas Algis, aiškindamas Eucharistijos svarbą ir reikšmę, rėmėsi Bažnyčios mokymu, iškilių šventųjų ir paprastų žmonių liudijimais. Po Eucharistiniais pavidalais Dievas slepia savo galybę kaip po šydu, kad mūsų nenugąsdintų, kad nebijotume prie Jo prisiartinti tokie, kokie esame. Dievas kiekvieną mūsų pamilo ir trokšta mūsų. Jis atidavė mums visą save ir dabar trokšta mūsų. Tad eikime, darykime Dievo darbus ne iš savęs, ne savo jėgomis, bet Jo galybe, kuri mums sklinda iš Kristaus kūno.
Kunigas Algis po konferencijų dar klausė išpažinčių – kantriai ir nesiskųsdamas laiko stoka ar nuovargiu perdavė Dievo gailestingumą, o po to dar asmeniškai laimino kiekvieną rankų uždėjimu ir palydėjo užtarimo malda, kad ir patys, nepaisydami savo nevertumo, vidinių žaizdų ar fizinio silpnumo neštume Jo gailestingumą kitiems.
Tą vakarą po Šv. Mišių piligriminę kelionę po mūsų Bažnyčios lankytojų namus pradėjo ir nedidelis Dievo gailestingumo paveikslas. Norintys padėkoti Viešpačiui ir pasisemti Jo gailestingumo malonių gali užsirašyti zakristijoje arba raštinėje ir parsinešę šį paveikslą į namus su pasitikėjimu melstis prie jo. Dievas nešykšti savo malonių nuolankioms ir Juo pasitikinčioms sieloms, Dievo pažadai visada išsipildo.
Jūratė Bieliauskaitė
