ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO ŠVENTĖ KAUNO JĖZUITŲ BAŽNYČIOJE

            Gruodžio 3 d. Kauno jėzuitų bažnyčia mini savo Globėjo – Šv. Pranciškaus Ksavero šventę. Lietuvos provincijos jėzuitai turi gražią tradiciją – liepos 31 d. visi susirenka Šiauliuose, Šv. Ignaco bažnyčioje, o gruodžio 3 d. jėzuitų keliai veda į Kauną.

            Vakare 17 val. iškilmingas Šventąsias Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, jas koncelebravo Jėzaus draugijos provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios rektorius t. Rytis Gurkšnys SJ, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius ir Kauno jėzuitų namų vyresnysis t. Aldonas Gudaitis SJ ir dar 11 jėzuitų iš visos Lietuvos. Šv. Mišių metu giedojo grigališkojo choralo grupė „Oranta“ (vad. Milda Pauliukaitė-Gricienė). Homiliją pasakė t. Aldonas Gudaitis SJ. Neišsiplėsdamas, nevardindamas šventojo biografijos faktų, t. Aldonas akcentavo Pranciškaus Ksavero meilę Dievui ir žmonėms, uolų kūrybingumą, padėjusi jam laimėti daug sielų. Jis, kaip ir apaštalas Paulius, stengėsi būti „visiems viskuo“ ir, sekdamas Kristų, „tarnauti kitiems, o ne pats būti aptarnaujamas.“ Plaukdamas į misijas, jis atsisakė jam skiriamo tarno, priklausančio pagal diplomatinį rangą. Į gubernatoriaus raginimus priimti bent patarnautoją, kad „nesumažėtų jo autoritetas,“ Šv. Pranciškus Ksaveras atsakė: „Būdas įsigyti autoritetą ir yra skalbti savo drabužius, gamintis puode valgį, o dar daugiau – darbuotis, tarnaujant kitų žmonių sieloms.“

            Iš kur toks paprastumas ir nuolankumas? Atsakymas vienas – jis nesiekė užkariauti pasaulio, bet leidosi užkariaujamas Dievo. Anot t. Aldono, „šventuosiuose turėtume stebėtis ne jais pačiais, bet tuo, kaip Dievas veikė jų gyvenimuose.“ Taip pat mus stebina jų gebėjimas bendradarbiauti ir su Dievo malone, ir su žmonėmis. Štai Pranciškaus Ksavero pagalbininkai evangelistai buvo vaikai: surinkęs juos, išmokydavo maldų, o šie paskui mokė melstis savo tėvus ir kaimynus.

            T. Aldonas homiliją užbaigė Šv. Pranciškaus Ksavero malda: „Mano Dieve, myliu Tave! Ne dėl dangaus Tave myliu ir ne todėl, kad pragaro bijau. Ant kryžiaus, Jėzau, Tu mane glaudei prie savo širdies. Tu kentėjai kalamas vinimis, patyrei ieties dūrį, didžiausią gėdą, skausmus be skaičiaus, išgąstį, mirtį... Ir visa tai dėl manęs, vietoj manęs, už mano nuodėmes. Tai kaip, Jėzau, galėčiau nemylėti Tavęs be išskaičiavimo, negalvodamas apie dangų ir pragarą, ne dėl atlyginimo, bet paprasčiausiai mylėti, kaip Tu mylėjai mane? Taip Tave myliu, taip mylėsiu: vien todėl, kad esi mano Karalius, mano Dievas. Amen.“

            Po Šventųjų Mišių gimnazijos sporto salėje vyko agapė. T. Rytis palaimino stalą ir, pasisotinus pašventintais valgiais, prasidėjo bendruomenės šventė, kurioje prisistatė po mūsų bažnyčios stogu besiglaudžiančios bendruomenės ir maldos grupės.

Visus pakerėjo Lukrecijos smuiko melodija. 5 Krikščioniško gyvenimo bendruomenės grupės, suvaidinusios ištraukėlę iš „Mažojo princo“ (lapė moko princą, kaip su ja susidraugauti), papasakojo, kaip Dievas „prisijaukino“ savo žmones, taip pat parodė skaidres apie savo kasdienybę bei šventes. Literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Tu – Kūrėjas, aš – kūrinys“ parodė ištikimiausia bendruomenės dalis – jau 17 metų trečiadienio Mišiose giedantis vaikų choras. Išradingumo nestokojo ir kiti: GTI mokė adventinių šokių, ateitininkai sendraugiai ir bažnyčios choras – adventinių giesmių. Jaudinančią giesmę sugiedojo „Oranta“. Jaunimo grupė „Gražinos kariai“ paliudijo, ką jiems duoda tikėjimas ir bendraminčių draugystė, skaidrėmis atskleidė savo gyvenimo akimirkas. Džiugu, kad mūsų bendruomenėje yra daug įvairių maldos grupių, kuriose savo raiškos galimybes atranda įvairiausio amžiaus ir pomėgių žmonės: Senjoros, Motinos maldoje, Tėvai ir Šeimos. Daug energijos jų veiklai pagyvinti atiduoda vadovai: Nida, Lina, Asta, Mindaugas ir Živilė.

Trumpai prisistatė Ministrantų grupė, Arbatos klubas, Jaunimo choras ir šv. Pranciškaus Ksavero ateitininkų kuopa. T. Aldonas Gudaitis su gimnazijos bendruomene mokė statyti namus, o t. Rytis Gurkšnys pristatė bažnyčios Pastoracinę tarybą. Vakaro pabaigoje vedėja Laima Botyrienė padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios šventės organizavimo, negailėjo gerų žodžių pagrindiniam rėmėjui – Kauno Verslo paslaugų darbuotojų rengimo centrui (Šv. Ignaco kolegijai) ir jos direktorei Laimutei Anužienei.

Palaiminti „Orantos“ giesme išsiskirstėme, kad toliau neštume Dievo palaimą ir be žodžių liudytume tikėjimą savo aplinkoje, kad bandytume kurti savitarpio supratimo atmosferą savo namuose ir darbovietėse.

Iki susitikimo 2011 m. gruodžio 3 d. Laukime ir aukime, stiprėkime ir plėskimės!

Jūratė Bieliauskaitė