Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 23 d. pirmadienio iki sausio 29 d. sekmadienio, 2012
link IV eilinio sekmadienio
Melstis su dangumi, žeme ir su pasaulio šalimis
Pietūs: jie - svarbiausias mūsų planetos ateities iššūkis. Pietų šalyse sukoncentruotos visos planetos blogybės: prasta mityba, sausra, pilietiniai karai, natūralių resursų konfiskavimas,
korupcija... Ištieskime rankas į Pietus, nupieškime danguje didelį palaiminimo ženklą, kad vargšai nebūtų pamiršti.
Namie
Nėra įprasta melstis su katekizmu tiek Prancūzijos vyskupams, tiek katalikų Bažnyčiai, tiek JMJ, Youcat jaunimui. Tačiau ... Pamėginkime garsiai paskaityti lyg maldą trumpą ištrauką iš katekizmo
taip, kad ji mus nušviestų ir sugrąžintų į mūsų pačių gyvenimą arba, atvirkščiai, nukreiptų į klausimus, kur trūksta tikėjimo, kad jis atsirastų. Po to drauge sukurkime prašymo maldą ar dėkojimo
aktą, mus vedantį link To, kuris moko kaip joks žmogus nėra dar mokęs...
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Benediktu XVI
Melskimės, kad gamtos stichijų aukos sulauktų dvasinės ir materialinės paramos, reikalingos jų normaliam gyvenimui sukurti.
„Žinau, kas tu esi.” Mk 1, 24
Kaip erzina žmonės, kurie „žino“ viską! Jie ne tik turi atsakymus į visa – ir dažnai, nelaimei, jie yra teisūs – bet ir gali mus priversti patikėti, kad mums niekada nepasiseks patiems to
suprasti. Lyg jie mus verstų svyruoti, pamiršti, nepasitikėti savimi, neskirti laiko užčiuopti dalykų prasmę... Jie beveik apkaltina mus, kad mes esame tik normalūs žmonės, o ne išskirtinio
proto. Ir kartais tai iš tiesų žeidžia!
Jėzus nėra iš tų, kurie turi atsakymą į viską šia prasme. Jis pats tildo blogąsias dvasias, garsiai šaukiančias, kad Jis yra „Dievo šventasis“! Jėzus nenori, kad žmonės taip suvoktų Jo tapatybę.
Mieliau leidžiasi atpažįstamas veiksmais ir žodžiais – kas visada yra glaudžiai susiję. Jėzus yra kantrus.
Skelbti evangeliją – tai siekti perteikti ne tik žinojimą apie Jėzų, nors žinojimas būtų ir labai išsamus. Gerosios naujienos skelbimas skleidžiasi per asmeninį susitikimą su Kristumi, kuris
šiandieną kalba ir veikia mūsų tarpe. Link sekmadienio darbuotojai esame tuo įsitikinę.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Nuo sausio 23 d. pirmadienio iki sausio 29 d. sekmadienio, 2012
link IV eilinio sekmadienio
Evangelija (Mk 1, 21-28)
Kafarnaume, šeštadienį nuėjęs į sinagogą, Jėzus pradėjo mokyti. Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai. Jų sinagogoje tada
buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“ Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir
išeik iš jo!“ Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo. Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi
netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“ Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.
Pirmadienis 23 d. Jėzus susitinka
Stebina Jėzaus kelyje sutiktų žmonių gausa: tai vyrai, moterys, vaikai, ligoniai, žmonės, kuriuos lydi sėkmė, fariziejai, svetimšaliai, „galiūnai“, „mažieji“... Čia Jis susitinka netyrosios
dvasios apsėstą žmogų. Galbūt šis pasikeitimas – dėl jo šauksmo – mane priverčia jaustis nemaloniai ar mane nustebina. Skirsiu laiko įsivaizduoti šiai scenai ir nukreipsiu žvilgsnį į Jėzaus
elgseną. Jis nevengia įtampos. Jis kalba su galia. Prašau Viešpaties padėti nepabėgti nuo šios dienos susitikimų. Jam atiduosiu tuos, kurie man sukelia nerimą.
Antradienis 24 d. Jėzus moko
Čia mums Jėzus parodomas kaip mokytojas. Kituose evangelijos puslapiuose mes supažindinami su šiuo mokymo turiniu: „Dievo Karalystė jau arti..., Dievas yra meilė..., žmogus turėjo du sūnus...,
pirmieji bus paskutiniai..., pradžioje buvo Žodis..., Ramybė su jumis... ir taip toliau“. Prisiminsiu vieną Jėzaus žodį, kuris mane šiandien maitins. Ir jį kartoju visą dieną.
Trečiadienis 25 d. Jėzus eina į Damaską
Ne tik evangelijose parašyta, kad Jėzus eina susitinkti su žmonėmis. Apaštalų darbuose Lukas pasakoja, kaip Jėzus asmeniškai kalba su Pauliumi Damasko kelyje. Būtent šį susitikimą mes ir
švenčiame šiandien. Jėzus neklausia Pauliaus „kodėl persekioji mano Bažnyčią?“, Jis klausia „kodėl persekioji mane?“ Bažnyčia yra paties Jėzaus Kūnas. Turime progą, Pauliui užtariant, paprašyti
Viešpaties dviejų malonių: atpažinti savo kelius į Damaską; ir toliau Jo ieškoti Bažnyčioje, kad ir kokios būtų jos silpnybės.
Ketvirtadienis 26 d. Jėzus turi galią
Jėzaus žinia nėra bet kokia, ji turi galią, o Jo mokymo būdas paženklina žmones: Jis nekalba kaip „Rašto aiškintojas“. Iš tiesų, Jis tik kartoja tai, ką kiti jau yra kalbėję apie Dievą. Jis kalba
pirmuoju asmeniu - „aš“ ir leidžia kitiems patirti asmeninį išgelbėjimą. Jėsus taip pat moka priversti išgirsti, kas „negirdėta iš Dievo“, suvokti, kaip Jis kasdien vis iš naujo mus pasiekia. Ar
vis girdžiu šį „naujumą“? Ar leidžiuosi mokomas, o gal jau „žinau“, kas yra Jėzus, nebeleisdamas daugiau Jam mane nustebinti? Viešpatie, įrodyk savo galią mano gyvenime!
Penktadienis 27 d. Jėzus nuo Dievo
Jėzus yra Dievo šventasis. Tad kodėl Jis nutildo netyrąsias dvasias? Galbūt, kad nėra gerai pasakyti visą tiesą – ypač apie kai ką – arba kad tiesa, neatverianti meilės, yra viena melo rūšis.
Faktiškai, kam reikėtų žinoti, jog Jis nuo Dievo, jei ne pasakyti, kad Jis atėjo pražudyti, o ne išgelbėti? Žinoti ką nors apie kitus yra vienas dalykas, jiems padėti augti, iš to, ką
matome kituose - kitas dalykas. Dar kartą pagalvosiu apie žmones - savo šeimoje ar darbe -, kuriems dažnai labai noriu pasakyti jų „keturias tiesas“. Savęs paklausiu, ar tai yra tiesos, apie
kurias noriu kalbėti iš meilės ir su meile.
Šeštadienis 28 d. Jėzus populiarus
Pasakojimo pabaigoje pastebima, kad gandas apie Jėzų pasklinda po visą Galilėją. Tai gandas, kuris ateina iki mūsų ir kuris mus padaro tikinčius. Dėkoju Viešpačiui, kuris leido, kad ši Geroji
Naujiena buvo girdima ir perduodama iš kartos į kartą. Taip pat melsiuosi už visus tuos, kurie niekada nėra girdėję apie Jėzų.
Sekmadienis 29 d. Jėzus keliauja
Jėzus yra tobuliausias žmogus, kuris keliauja, visą laiką juda, trokšdamas įeiti į bendrystę. To, kas Jis yra, Jis negali pasilaikyti sau. Ir toli gražu neprimesdamas kitiems, Jis įeina į pokalbį
dalydamasi naujiena apie artimą Dievą, kuris teikia džiaugsmą ir atleidimą. Šioje scenoje patikslinama, kad Jėzus buvo lydimas mokinių. Jaučiama, kad šios nuostabios naujienos nešimas nėra
vienintelis nuotykis, bet išgyvenamas su kitais. Ką tik prasidėję metai gali būti man proga atrasti ar dar kartą surasti gyvą bendruomenę, kur galėčiau dalytis Dievo Žodžiu ir maitinti savo
dvasinį gyvenimą. Tai nėra paprastas pasiryžimas, tai gyvybės ar mirties klausimas, „iššūkis“ mano tikėjimui!
Print Version