Kiekvienos savaitės maldos,

apmąstant sekmadienio Evangeliją

nuo gegužės 29 d. pirmadienio iki

birželio 4 d. sekmadienio, 2023

 

 

►link ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS sekmadienio, A

 

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

 

Melskimės, kad tarptautinė bendruomenė konkrečiais veiksmais stengtųsi panaikinti kankinimus ir užtikrintų pagalbą aukoms bei jų artimiesiems.

 

 

„Dievas taip pamilo pasaulį“

                                                                                                      Jn 3, 16

 

Jau kelias savaites keliavome iš šventės į šventę. Po Velykų ir Sekminių švenčiame Švenčiausiosios Trejybės iškilmę, kurios metu liturgija kviečia vienu žvilgsniu kontempliuoti Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Ir susilieti su Dievo žvilgsniu, apmąstant pasaulį, kuriame gyvename, nes tai neatsiejama. Taip, Sukūrimo rytą pasaulis išėjo iš Dievo rankų, ir nuo to laiko savo egzistavimą įgyja tik iš Tėvo, kuris įkvepia jam gyvybę. Jis taip myli mūsų pasaulį, jog Jo Sūnus atėjo gyventi su mumis, kad atskleistų mums, iš ko esame sukurti: esame žmogiški ir dieviški. Koks nuostabus sumanymas! Trejybė nuo šiol yra mūsų gyvenimo centras. Joje gauname gyvybę. Kiekvieną rytą, darydami kryžiaus ženklą, įsiliekime į šią didžiulę meilės srovę, kuri dovanojama veltui.

 

Anne-Marie Aitken

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Joną

 

((Jn 3, 16-18)

 

  

Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra

nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.

 

 

Pirmadienis 29 d.

 

Dievas, gailestingas Tėvas

 

Kokia graži ir svarbi žinia žmonijai: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“. Šiuos žodžius turėtume kartoti kiekvieną dieną, nes jie teikia daug gero. Nepripraskime girdėti, kad Dievas mus myli. Čia paliečiama Jo prigimtis, Jo DNR, jei galima taip sakyti: Jis kenčia dėl mūsų nuo amžių, nuo pat sukūrimo. Ir nepaisant mūsų neištikimybės ir abejingumo, mažų ir didelių, Jis lieka artimas ir gera linkintis Tėvas. Tėve, padėk kiekvieną dieną atpažinti Tavo meilę man. Ir padėk su kitais tuo dalytis veiksmais ir žodžiais.

 

 

Antradienis 30 d.

 

Dievas, paaukotas Sūnus

 

Iš meilės Dievas Tėvas mums atidavė – ir diena iš dienos dovanoja – savo viengimį Sūnų. Į šį nuodėmės paženklintą pasaulį, į sužeistą kūriniją, Dievas siunčia tai, ką turi brangiausio. Jis nori dovanoti mums amžinąjį gyvenimą, mus atkurti, išgelbėti. Ši Sūnaus dovana yra konkrečiausias,

kūniškiausias to ženklas. O Sūnus turi didžiulę misiją įvesti mus į šį intymų santykį su Tėvu, santykį, kurį gauname kaip paveldą. Jėzau, atverk mano širdį šiems gyviems ir gyvybę teikiantiems santykiams ir išmokyk mane gyventi šiandien kaip Dievo sūnui ar dukrai.

 

 

Trečiadienis 31 d.

 

Dievas, džiaugsminga Šventoji Dvasia

 

Šią dieną, kai švenčiame Marijos apsilankymą pas Elžbietą, eikime į susitikimą su Šventąja Dvasia, trečiuoju Švenčiausiosios Trejybės asmeniu. Po angelo Gabrieliaus apsilankymo Marija savo įsčiose nešioja iš Šventosios Dvasios pradėtą Dievo Sūnų, ir būtent ši Dvasia ragina Mariją skubiai iškeliauti pas Elžbietą. Kontempliuokime šią artimą dviejų pusseserių, patiriančių kažką unikalaus joms pačioms ir žmonijai, susitikimo sceną, kontempliuokime patį pirmąjį Jėzaus ir Jono Krikštytojo susitikimą. Šventoji Dvasia, ateik ir apsigyvenk mumyse, ateik ir atlik mumyse savo darbą. Tegul džiaugsmas, apsigyvenęs Marijos ir Elžbietos širdyse, auga manyje, leisk man tą paliudyti šios dienos apsilankymuose.

 

 

Ketvirtadienis 1 d.

 

Tarp teisimo ir išganymo

 

Šiame tekste daug kalbama apie išganymą ir teisimą. Tėvo vardu ir per šventąją Dvasią Sūnaus misija yra išgelbėti, o ne teisti ar prarasti. Tačiau evangelistas mus šiek tiek gąsdina: „Kas netiki, jau yra nuteistas“. Ar išsigelbėjimas neduodamas dovanaῖ? Kokias pastangas reikia dėti, kad būtume išgelbėti? Priešingai nei įsivaizduojame, Evangelija nėra susijusi su pastangomis ar nuopelnais: „paprasčiausiai“ reikia tikėti! Vienintelė sąlyga būti išgelbėtiems – tikėti „viengimiu Dievo Sūnumi“. Argi tai ne visiems pasiekiama? O kuo tikiu aš? Šiandien skirsiu laiko pirmiesiems Tikėjimo

Išpažinimo žodžiams ir prašysiu, kad augčiau tikėjime.

 

 

Penktadienis 2 d.

 

Sūnus yra Kelias

 

 

Tikėjimas Jėzumi, viengimu Tėvo Sūnumi, „leidžia mums išvengti teismo“, leidžia mums išvengti pasmerkimo. Nelengva kalbėti apie „paskutiniuosius laikus“, kaip buvo sakoma anksčiau. Tačiau tai gyvybės ir mirties klausimas. Iš tiesų esame pašaukti turėti savo poziciją, kai matome šį Tėvo

meilės gestą Jėzaus asmenyje. Ne iš baimės, o todėl, kad turime laisvę tą pasirinkti arba, priešingai, ignoruoti. Dievas rimtai žvelgia į mūsų laisvę. Ir mums reikia rimtai žvelgti į meilę, kuria esame mylimi! Pirmajame sekmadienio skaitinyje iš Išėjimo knygos skaitome: Dievas taria:„VIEŠPATS, VIEŠPATS, esu gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės“. Apsispręsiu kelis kartus per dieną dėkoti žodžiais: „Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai...“

 

 

Šeštadienis 3 d.

 

Kartojimo menas

 

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė viengimį savo Sūnų“. Tikėti Trejybe reiškia tikėti ir šventųjų bendryste. Dievas nori gero visam pasauliui, visai žmonijai. Nebesame vieni, palaikome santykį vienas su kitu Dieve ir su šiuo santykių Dievu, kuris yra Trejybė. Šiandien skirsiu laiko ir kartosiu sau

šią gerą žinią: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“. Stengsiuosi tą užrašyti, iliustruoti ir pasiūlyti aplinkiniams.

 

 

Sekmadienis 4 d.

 

Šiandien Dievas yra šventė, gyvenimo šventė. Aleliuja!

 

Galbūt žinote šios „senos“ giesmės melodiją. Taip, šventė yra mūsų tradicijų ir gyvenimo šerdis: turime švęsti šį šventės Dievą, šį Dievą, kuris kviečia mus tikėti ir pasilikti gyvus. Šį sekmadienį, kai švenčiame Švenčiausiąją Trejybę, esame kviečiami suvokti Dievo meilę, pranokstančią viską, ką tik galime įsivaizduoti. Kiekvieną Eucharistiją pradedame kryžiaus ženklu: „Vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“, o per visą Eucharistijos šventimą esame susirinkę bendrystei su Trejybe. Galiausiai tuo pačiu ženklu esame kviečiami išeiti ir nešti šią meilę visiems, kuriuos sutinkame, išgyventi bendrystę taip, kaip ją išgyvena trys Trejybės asmenys. Būkime šios Trejybės meilės ženklai kitiems.

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos   .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).