Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 29 d. pirmadienio iki
vasario 4 d. sekmadienio, 2024
►link 5 eilinio sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad paskutinėmis gyvenimo dienomis nepagydomi ligoniai
ir jų šeimos visada gautų reikiamą medicininę pagalbą
ir būtų tinkamai palydimi.
„Jėzus tenai meldėsi“
Mk 1, 39
Eilinis Jėzaus, kaip Bažnyčios, o ir mūsų pačių laikas, nėra beprotiško aktyvumo ar visomis išgalėmis ieškomo veiksmingumo laikas. Tačiau šio sekmadienio Evangelijos istorija gali raginti mus patikėti, jog yra priešingai. Morkus mums rašo apie labai aktyvų žmogų, be atvangos keliaujantį, gydantį, išvarinėjantį demonus... Bet paklausykime, ką mums pasakoja šventasis Morkus. Netgi stebinančios veiklos dieną dar yra kitas laikas ir kita vieta. Nuošalus laikas prieš aušrą. Meldžiantis vienam. Gavėnios metas? Ne. Eilinis laikas tų, kurie pripažįsta esą to paties Tėvo dukterys / sūnūs ir sustoja, trokšdami, kad juos pagimdytų Dievo Žodis. Nesileiskime būti gundomi veikti be kontempliacijos. Jėzus moko kitokios veiklos – laisvos ir kilnios maldos. Ji neatidėliotina – tai malda
negyvenamoje vietoje.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 1, 29–39)
Anuo metu, išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti. Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų
sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis. Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir
tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį, pasakė: „Visi tavęs ieško.“ Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs.“ Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas [žodį] jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus.
Pirmadienis 29 d.
Namie (1)
Evangelija prasideda pasakojimu apie Jėzų „nuėjusį į Simono ir Andriejaus namus“. Su savo mokiniais Jis ką tik pasitraukė nuo viešų pokalbių ir nuėjo į intymesnę vietą. Galiu įsivaizduoti Jėzų, kurį sutinka Jo draugų šeima. Į kasdienį šios šeimos gyvenimą Jėzus ateina padaryti stebuklo ir apsireikšti. Ar ten, kur gyvenu (šeimoje, darbe, ten, kur esu įsipareigojęs, kaimynystėje ir pan.), kada nors yra tekę pastebėti konkretų Kristaus veiksmą?
Antradienis 30 d.
Namie (2)
Vos jiems įėjus, Jėzus kviečiamas, nes Simono uošvė karščiuoja. Jėzus sutinka tą padaryti: prieina, pakelia sergančiąją už rankos ir leidžia jai atsikelti. Šie veiksmus nusakantys žodžiai simbolizuoja prikėlimą, Jėzaus gyvybės galią. Ir nuostabus dalykas: išgydytas ligonis pradeda tarnauti.
Stengsiuosi pastebėti, kaip šiomis dienomis Jėzus mane pakelia ir kviečia tarnauti.
Trečiadienis 31 d.
Minios
Atėjus vakarui, „pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų“. Iš lūpų į lūpas perduodama žinia, ir Jėzus randa laiko kiekvienam, kas ateina į susitikimą su Juo. Kaip savo ruožtu aš galiu būti šiuo „būgnu“, kad kiti galėtų susitikti su Kristumi?
Ketvirtadienis 1 d.
Stipriai veikiantis žodis
Sutikęs demonus, Jėzus tvirtas, nesideri: Jis „neleido demonams kalbėti“, nes jie supainioja ir panardina į sumaištį. Ar mano gyvenime būna minčių ar veiksmų, dėl kurių norėčiau jaustis tvirtesnis? Prašysiu Kristaus pagalbos, kad išdrįsčiau tarti žodžius, kurie stipriai veikia, kai patiriu
nesusipratimus ir skriaudas.
Penktadienis 2 d.
Grabnyčios
Bažnyčia švenčia Jėzaus Paaukojimą šventykloje. Šiuos pranašo Simeono žodžius galiu paversti savais, Simeono, kuris atpažįsta, kad Jėzus yra „šviesa pagonims apšviesti“, žodžius. Taip, Jėzus yra šviesa visiems, kurie Jo ieško, Jis yra Dievo gerumo ženklas visiems. Ir tas „visiems“ reiškia Jo norą vėl leistis į kelią ir tęsti savo misiją „kitur“. Ar ši šventė gali būti proga padaryti Kristų tikrąja savo gyvenimo ir santykių šviesa šiandien?
Šeštadienis 3 d.
Į negyvenamą vietą
Daugybę žmonių išgydęs ir daugybei žmonių išvaręs demonus, labai anksti Jėzus nuėjo „į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi“. Jis niekad neveikia vienas, savo misiją Jis visada vykdo drauge su Tėvu. Skirsiu laiko apmąstyti Kristui, kuris, nepaisydamas misijos naštos, eina į nuošalią vietą, kad sustiprėtų melsdamasis. O aš, kokį laiką pasirinksiu aš šiandien, kad palaikyčiau santykį su Viešpačiu?
Sekmadienis 4 d.
Pašaukimas!
„Tam esu atėjęs.“ Šie keli žodžiai padeda suvokti Jėzaus misiją. Jo prigimtyje slypi keliauti, susitikti su kitais, ypač pažeidžiamiausiais, ir skelbti Gerąją Naujieną... kurią Jis įkūnija. Dievas visiems nori gero. Toks ir Bažnyčios pašaukimas: nepasilikti bažnyčioje ir nesididžiuoti jos pasiekimais, o išdrįsti išeiti į pakraščius ir keliauti, nepaisant krizių ir abejonių. Prašykime Viešpaties, kad padėtų mums judėti pirmyn ir pasiekti tuos, kurie jaučiasi labiausiai nutolę.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
