Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo gruodžio 11 d. pirmadienio iki

gruodžio 17 d. sekmadienio, 2023

 

 

link III Advento sekmadienio, B

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad neįgalieji būtų visuomenės dėmesio centre,

o institucijos siūlytų įtraukias programas,

kurios skatintų aktyvų dalyvavimą.

 

 

 

„Buvo... žmogus, vardu Jonas“ Jn 1, 6

                                                                                 Jn 1, 6

  

 

Apie Joną Krikštytoją žinome nedaug – tik kad jis buvo nuostabą keliantis žmogus. Pirma nuostaba: jo mama Elžbieta, nevaisinga ir jau pagyvenusi, sužino, kad laukiasi vaiko. Ji gauna jį kaip Dievo dovaną. Jo tėvas lieka nebylys iki jo gimimo. Antra nuostaba: evangelistas Lukas atkreipia dėmesį, kad šis vaikas turėjo būti vadinamas Zachariju, kaip ir jo tėvas, bet tėvas jam davė Jono vardą, kuris graikiškai reiškia „Dievas yra maloningas“. Todėl jo gyvenimas iš anksto nesuplanuotas, Jonas

pradeda naujus laikus. Trečia nuostaba: Jonas siūlo atsivertimo krikštą, jis skelbia apie neišvengiamą Mesijo atėjimą. Ir daugeliui įdomu, kas jis toks. Jis labai aiškiai pažįsta savo tapatybę, kurią nusako neigiama forma. Jis apibūdina save kaip tyruose šaukiančiojo balsą. Tą šiuo Advento

laiku turime išgirsti kaip Gerąją Naujieną.

 

Anne-Marie Aitken

 

 

Evangelija pagal šventąjį Joną

(Jn 1, 6–8, 19–28)

Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ Jis prisipažino

nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ – „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“ Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“ Jis tarė: „Aš – tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią!, – kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas.“ Atsiųstieji buvo iš fariziejų. Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“

Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio.“

Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo. 

 

 

Pirmadienis 11 d.

 

Dievo siųstas

 

Kaip ir svarbiausiomis savo tautos istorijos akimirkomis, Dievas išsirenka žmogų labai ypatingai misijai. Po Nojaus, Abraomo, Mozės, Dovydo, Elijo ir visų pranašų Dievas pažadina pranašą, kuris kalbės Jo vardu. Tai Jonas. Kaip ir kiekvieną iš mūsų per krikštą. Prisiminkime šį išsirinkimą, dar

kartą apmąstykime ypatingą savo misiją, kurią išsirinkome ne patys, bet kuri mums buvo duota. Leisiu, kad mane šauktų vardu Tas, kuris mane siunčia. Ir dėkosiu, nes Dievas apsisprendė, jog Jam reikia manęs, kad neščiau Gerąją Jo Naujieną.

 

 

Antradienis 12 d.

 

Šviesos liudytojas

 

Liudytojas yra tas, kuris praneša, ką matė ar girdėjo apie kokį nors įvykį. Kaip galime skleisti šviesą, jei ji nėra į mus įsiskverbusi? Šviesa duoda egzistenciją daiktams, formoms ir spalvoms. Ji teikia prasmę: ir kryptį, ir nuovoką. Liudytojas nėra šviesa, bet jis turi būti gan skaidrus, laisvas, kad leistų prasiskverbti šiai šviesai, „Dievo Žodžiui“, kad visi per ją įtikėtų. Viešpatie, suteik man malonę, kad nelaikyčiau savęs šviesa: pašalink manyje viską, kas gesina Tavo šviesą.

 

 

Trečiadienis 13 d.

 

„Aš nesu Mesijas“

 

Žvelgsiu į „tyrėjus“, kurie ateina, kad paklaustų Jono, ir žvelgsiu, koks atstumas tarp jų ir Jono. Juos atsiuntė kiti, neabejotinai norintys „išspręsti problemą“, kol ji nepasidarė per didelė. Tarsi galime numatyti, kas nutiks Mesijui ateityje. Šie „pasiuntiniai“ turi statusą ir kreipiasi į Joną taip, tarsi jis būtų didis žmogus: „Elijas, didysis pranašas.“ Į visus jų klausimus Jonas atsako: „Aš nesu...“ Jis tikrai juos erzina: „Taigi, kas gi tu?“

O aš, jei manęs paklaustų, kas aš esu, ką atsakyčiau, Viešpatie?

 

 

Ketvirtadienis 14 d.

 

Tyruose šaukiančiojo balsas

 

„Aš – tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią!, – kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas.“ Galbūt apgailestaujame, matydami pasaulį kaip dvasinę dykumą, bedvasę, veiksmingumo ar greito malonumo belaisvę. O ką galiu aš? Ar turiu drąsos šaukti: „Taisykite kelią“ įsipareigodamas, užtardamas ar / ir nuolankiai ir su pasitikėjimu parodydamas savo bejėgiškumą?

 

 

Penktadienis 15 d.

 

Taisyti kelią

 

Šis kvietimas skirtas ir man. Mano gyvenimo kelyje neabejotinai yra užkampių ar net duobių, kurias reikia užpildyti: tikėdamas Jo šviesa, prašysiu Kristaus parodyti, ko man trūksta, kad palengvinčiau Jo atėjimą. Kaip užpildyti šias duobes? Mokytis geriau tarnauti, laiką skirti Viešpačiui, rengti susitikimus, skaityti dvasinę literatūrą, palydėti?

Taisyti – tai išlyginti nelygumus: kliūtis meilei ir tiesai.

Taigi šiandien pasistengsiu juos išlyginsiu.

 

 

Šeštadienis 16 d.

 

Tarp jūsų

 

Atrodo, Jono klausinėjimas tyrėjų nesujaudino. Jie turi atsakyti fariziejams: kodėl jis krikštija ir kokią tam turi teisę? Jonas atsakė paprastai: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs

nepažįstate.“ Jis skelbia kitą krikštą, Žodžio panardinimą į mūsų žmoniją, tarp mūsų. Bandysiu pastebėti Jėzų laukiančioje minioje, ateinančioje pas Joną, Jordano pakrantėje, o ir tarp tų, kurie šiandien laukia geresnio gyvenimo.

 

 

Sekmadienis 17 d.

 

Nauja tapatybė

 

Jonas nėra mokinys, einantis paskui Mokytoją. Jis eina pirma. Pirmtakas. Jis skelbia ateinančią šviesą. Liudytojas. Jis tiesia kelią Jėzui ir Jo atžvilgiu apie save kalba nuolankiai: „Jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio.“ Kai kurie žmonės kenčia dėl to, kad yra žinomi dėl ryšio su kuo nors kitu:

kaip profesoriaus X sūnus ar Y motina... Patys jie nėra žinomi. Jonui tas netrukdo. Jis netgi primygtinai to reikalauja. Jo tėvas Zacharijas buvo skelbęs: „Tu būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties Jam kelio nutiesti.“ (Lk 1,76) Jonas skelbia ir gimstančią mūsų 

tapatybę: būti mylinčio Tėvo, kuris yra danguje, sūnumi / dukra. Tad ir toliau pasitikėkime, džiaugdamiesi laukime To, kuris ateina.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).