Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo rugsėjo 25 d. pirmadienio iki

spalio 1 d. sekmadienio, 2023

 

 

link 26-o sekmadienio, A

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės už Bažnyčią, kad įsiklausymą ir dialogą ji priimtų kaip

gyvenimo būdą visais lygmenimis ir į visus pasaulio pakraščius

leistųsi vedama Šventosios Dvasios.

 

 

 

„Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne“ 

                                                                                 Mt 21, 28

  

 

Šiuo palyginimu Kristus mums skelbia labai gerą žinią: visi galime pasikeisti ir pasikeisti į gerą pusę, negana to, mylėti meile, kuri imasi konkrečių veiksmų. Dievas mūsų nesmerkia, neprisimena mūsų klaidų, nes žino, kad esame nusidėjėliai. Svarbiausia ištverti, toliau vaikščioti su Juo. Svarbiausia iki galo ir konkrečiai laikytis Jo žodžio, Jo valios. Jis mūsų nesmerkia, Jis kviečia pakeisti savo širdį. Šią savaitę pažvelkime į savo konkretų gyvenimą su Viešpačiu. Ar jis tikrai dera su Jo žodžiu? Ar mūsų

širdis tikrai prisiderina prie Jėzaus meilės mums?

Išgirskime Jo kvietimą:

„Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne“!

 

Emmanuelle Huyghues Despointes

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 21, 28–32)

 

Anuo metu Jėzus bylojo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams: „Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: ‘Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne’. Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. Paskui tėvas kreipėsi į

antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo. Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis.“ Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo Karalystę. Nes Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs

netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo.“ 

 

 

Pirmadienis 25 d.

 

Stebinantis Dievas

 

Jėzus stengiasi įvesti savo pašnekovus į Dievo, kuris atėjo dėl visų, slėpinį, į Dievo, kuris domisi muitininkais ir ištvirkėlėmis, slėpinį. Šventas perspektyvos pasikeitimas! Taigi aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems, kurie turėtų žinoti ir vykdyti Dievo valią, Jėzus kalba apie šį mylintį tėvą

ir prieštaringus dviejų jo sūnų atsakymus. Kaip priimu šią istoriją? Kaip suprantu Tėvo prašymą: „Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne“? Stengsiuosi atkreipti dėmesį į prašymus, kurie man bus skirti šią dieną.

 

 

Antradienis 26 d.

 

Tėvo troškimas

 

Tėvas tokiais pat žodžiais kreipiasi į kiekvieną savo sūnų. Jo noras, kad jie dalyvautų jo darbe, kyla iš meilės jiems ir šiam vynuogynui. Jis prašo, atrodo, atkakliai; prašymas paženklintas tam tikra misijos skuba: „šiandien!“ Jis nenurodo darbų, kuriuos reikės atlikti, leisdamas kiekvienam veikti pagal savo kompetenciją, nes pasitiki savo vaikais. Stengsiuosi suvokti, kad ir aš esu Jo vaikas, ir esu kviečiamas į vynuogyną. Bet kas šis vynuogynas? Kodėl taip skubu? Koks mano atsakymas?

 

 

Trečiadienis 27 d.

 

Pirmojo sūnaus atsakymas

 

„Nenoriu“. Kokia laisvė! Ar jis atsisako įtakos? Be abejonės, išgirdus šį atsakymą, tėvo širdį apniko liūdesys! Bet laikas apmąstymams, laikas atgailai, laikas „sugrįžti į save“ kaip sūnaus palaidūno; ir štai pirmasis sūnus vynuogyne įvykdo tėvo valią. Apsvarstysiu šio sūnaus kelią, sūnaus, kuris sugebėjo pasitelkti nuolankumą ir persvarstyti savo sprendimą, jis apsisprendė prisidėti prie vynuogyno darbų. Apmąstysiu situaciją, kai, pradžioje atsisakęs, galėjau pasakyti „taip“.

 

 

Ketvirtadienis 28 d.

 

Antrojo sūnaus atsakymas

 

Kitas sūnus išgirsta tėvo prašymą ir tuoj atsako: „einu, viešpatie!“ Jis neabejotinai norėjo įvykdyti savo tėvo valią. Tačiau apmąstęs jis suvokė, kokią didžiulę užduotį reikės atlikti, arba norėjo atsiriboti nuo prašymo, kuris netilpo į jo planus. Jis nenuėjo. Čia galėtume perskaityti palyginimą

apie sėjėją. Į kokią žemę krito prašymas? Apsvarstysiu antrojo sūnaus kelią ir apmąstysiu savo gyvenimo laiką, kai reagavau panašiai.

Ir visa tai su pasitikėjimu atiduosiu Viešpačiui.

 

 

Penktadienis 29 d.

 

Dangus švenčia

 

Šiandien Bažnyčia švenčia Mykolą, Gabrielių ir Rafaelį, arkangelus, Dievo Žodžio ir veikimo mūsų pasaulyje pasiuntinius. Šios būtybės tarnauja Jo valiai. Palyginime Jėzus klausia kunigų: „Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Ir jie teisingai atsako, net jei tą akimirką atrodo, jog tai nepastūmėja jų pakeisti savo nuomonės apie Jėzų! Svarbu įvykdyti tėvo valią, ir tai kviečia atsiversti, kas leidžia nuo atsisakymo pereiti prie paklusnumo. Toli gražu nenorėdamas manęs priblokšti, šis palyginimas siekia mane padrąsinti ir paskatinti veikti. Visą šią dieną prisiminsiu savo troškimą ir mėginimus

įvykdyti Dievo valią. Ar suvokiu Jėzaus meilę man ir ką Jis nori padaryti su manimi ir per mane?

 

 

Šeštadienis 30 d.

 

Du pasauliai

 

Jėzus ir toliau purto aukštuosius kunigus ir seniūnus, palygindamas jų elgesį su muitininkų ir ištvirkėlių elgesiu, jiems klausantis Jono Krikštytojo žodžių. Tai provokacija, kuri turės padarinių. Jėzus aiškiai sako: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau pateks į Dievo karalystę. Šie mažutėliai, kuriuos niekina didžiūnai, žinojo, kaip atverti savo širdis, nepaisant savo blogo vardo, o jie, didžiūnai, neatsivertė. Jie netikėjo Jonu Krikštytoju, kaip netikėjo ir Jėzaus galia. Jis priekaištavo jiems, kad jie laiko savo širdį užvertą. Į kokį atsivertimą esu kviečiamas(a) aš?

 

 

Sekmadienis 1 d.

 

Visi pašaukti

 

Šį sekmadienį, kaip ir per kiekvieną Eucharistiją, švenčiame visišką Jėzaus „TAIP“ Tėvo valiai. Ir kaip to paties Tėvo sūnūs ir dukterys, esame kviečiami elgtis kaip Jėzus: sakyti TAIP. Bet žinome, jog nėra paprasta. Štai kodėl Mišių pradžioje prašome ir priimame didžiulį Viešpaties gailestingumą. Nes būtent ši meilė kiekvienam žmogui padeda dosniai atsiliepti į įvairius raginimus: „Mano vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne.“ Ir dalydamiesi Kristaus Kūnu, prašykime atsivertimo malonės

pereiti nuo savo „ne“ prie tikresnio „taip“, išdrįskime dalytis Evangelijos džiaugsmu, skirtu visiems mažutėliams. Į tokį vynuogyną reikia investuoti. O likus kelioms valandoms iki Sinodo apie sinodiškumą, turime pajausti šį gailestingumą ir remtis vieni kitais, kad kartu eitume pirmyn su pasitikėjimu į šią džiaugsmo misiją.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)