Gerojo Ganytojo

 

katechezė

 

3-6 m. vaikams

Atriumo užsiėmimų temos visada atitinka liturginį visos Bažnyčios laiką.

 

Atriumas yra maldos vieta, kurioje darbas ir mokymasis

spontaniškai pereina į meditaciją, kontempliaciją ir maldą.

 

Tėvai ir vaikai skatinami sekmadieniais reguliariai dalyvauti šv. Mišiose,nes vaikai turi patirti liturgiją, kad galėtų atrasti ryšį tarp to, ką jie girdi atriume ir šv. Mišių metu.

Užsiėmimai vyksta:

 

III - nuo 16 val.

V - nuo 10 val.

VII - po 10 val. šv.Mišių

(apie 11.30 val.)

 

 

Kontaktai:

 

Elena 8 608 03202; Rasa 8 614 09501

TĖVELIAMS APIE “BŪDĄ BŪTI” ATRIUME

 

Atriumas yra:

  • Ypatingai paruošta aplinka, sakrali erdvė;
  • Struktūruota vieta, kur vaikas gali laisvai pasirinkti veiklas.
  • Bendruomenė, kurioje drauge vaikas ir suaugęs gyvena religine patirtimi.
  • Maldos vieta, kurioje darbas ir mokymasis spontaniškai pereina į meditaciją, kontempliaciją ir maldą.
  • Vieta, kurioje "vienintelis mokytojas yra Kristus; ir vaikai, ir suaugę yra Dievo Žodžio klausytojai" (S. Cavalletti: Religinis vaiko potencialas. Psl. 133,134)

 

Kokia žodžio "atriumas" reikšmė?

 

Atriumu vadinama patalpa, skirta Gerojo Ganytojo katechezės susitikimams. Atriumas - žodis, kuriuo dar vadinamas senovinės krikščioniškos bazilikos prieangis, kur nauji katechumenai buvo mokomi prieš tampant Bažnyčios nariais.

 

Koks svarbiausias suaugusiojo vaidmuo?

 

Suaugęs žmogus (katechetas ar asistentas) prisiima tarno vaidmenį: tarnauti Dievui ir vaikui, ypatingoje jų susitikimo vietoje: atriume.

 

Ką tai reiškia praktikoje?

 

Mes, suaugusieji, neesame tie, kurie viską žino apie Dievą. Taip pat ir vaikai nieko nežino. Reikia nuolankumo, vidinio balso: "aš esu čia, kad kartu su vaiku artėčiau Dievo link. Aš taip pat turiu daug ką sužinoti apie Dievą, o vaikai mane gali išmokyti". Jėzus sakė: "jei neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę". (Mt 18,3) Dažnai mes nematome ženklų, parodančių mūsų siekiamą rezultatą. Kartais išgirstame apie juos iš tėvų pasakojimų apie vaiko reakcijas, kurios pasimato vėliau namie. Kartais jie pasimato vėliau, vaiko darbo metu.

 

Tėveliai, kurie susitikimo metu būna kartu su vaiku atriume, tampa asistentais.

 

Asistento vaidmuo:

 

Padėti paruošti ir palaikyti sakralią aplinką kiek įmanoma būnant tyloje, kalbant tyliai ir judant lėtai. Nuolat kontroliuoti savo elgesį ir skaičiuoti žodžius :).

 

Tyli kalba ir atsargūs judesiai. Prašome pasilaikyti pokalbį su suaugusiu, kol išeisite iš atriumo. Klausykite kartu su vaikais per prezentaciją. Turėkite tylaus nuolankumo požiūrį. Galite išsakyti savo maldą bendros maldos metu. Giedokite kartu, kai visi gieda. Jeigu kai kurie vaikai trikdo grupę, padėkite jiems nurimti. Būkite jautrūs vaikui, įsiklausykite į jo poreikius. Kartais jums reikės patraukti vaiką iš grupės ir padėti jam rasti tylų, asmeninį darbą.

 

Kalbėkite su vaikais pagarbiai. Parodykite, kad domitės jų gyvenimu, bet skirkite tam laiko tik vaiką pasitinkant ir atriumo pabaigoje. Neįtraukite vaiko į pokalbį darbo metu. Kalbėkite su vaikais tinkamu būdu: "vaikiškos kalbos" naudojimas yra nepagarba jam. Neįtraukite vaiko į išgalvotus pasakojimus, pasakas. Atriumas remiasi Šv. Raštu ir realaus gyvenimo patirtimi. Pasakos turi savo tinkamą vietą, bet ne atriume.

 

Kai jūsų paprašo, uždekite žvakes ant maldos stalelio arba altoriaus modelio ir stebėkite jas, kol jos užgesinamos. Kai vaikas paprašo uždegti žvakes, galite jį padrąsinti paklausdami: "gal norėtum pagiedoti giesmelę, paskaityti Bibliją arba tyliai pasimelsti?"

 

Paskaitykite Šv. Rašto ištraukų knygutes garsiai, kai jūsų paprašo, kol vaikas judina figūrėles, kad judesiai atitiktų skaitomą tekstą. Jeigu pamatote, kad vaikas daro veiksmus pagal išgalvotas istorijas, kurios neatitinka Šv. Rašto istorijų (taip pasitaiko), sakykite: "Šitas darbas skirtas, kad papasakotum Biblijos istoriją. Gal norėtum, kad aš tau ją paskaityčiau?". Jeigu vaikas vis tiek nori likti prie savo išgalvoto pasakojimo, nukreipkite vaiką padėti priemones į vietą ir raskite kitą darbą. Primygtinai reikalaujama, kad vaikas naudotų priemones pagal paskirtį.

 

"Praktinio gyvenimo užsiėmimų" demonstravimas ir pagalba vaikui.

 

Šie užsiėmimai skirti išmokti padėti kitiems atriumo bendruomenėje ir vaiko asmeniniame gyvenime. Jie padeda vaikui susikaupti, kas dažnai jiems būna sunku. Dėlionės dėliojimas laikantis tvarkos nuo pradžios iki pabaigos, jiems padeda išmokti tvarkingai dėlioti mintis ir veiksmus, kas yra būtina visais gyvenimo atvejais, kartu ir religijoje. Kai kurios praktinio gyvenimo užduotys, kurios bus paruoštos: vandens pylimas, kruopų dėjimas su šaukštu, dėliojimas su žnyplėmis, servetėlių lankstymas, šlavimas, rūšiavimas, matavimas, gėlių komponavimas, vėrimas ir kitos. Reikalinga jūsų pagalba: prižiūrėti, kad būtų dirbama ant kilimėlio arba staliuko, kad būtų susitvarkoma prieš pasiimant kitą priemonę, kad vaikai netrukdytų vieni kitų darbo.

 

Tinkamai atsakykite vaikui, kalbant apie jo darbą.

 

Turėkite omenyje, kad vaiko darbas yra jo/jos malda ir "šauniai padirbėjai" yra netinkamas atsakymas į jo/jos maldą. Vietoje pagyrimo, kaip "puikus darbas", geriau pabandykite "mačiau, tu labai stengeisi. Kaip dabar jautiesi?". Niekada netaisykite vaikų darbo ir idėjų, vietoje to geriau paklauskite taip, kad padėtumėte jiems PATIEMS viską padaryti. Prisiminkite, kad čia mes visi mokomės.

 

Priemonių naudojimas.

 

Stebėkite, kaip vaikas naudoja priemones. Normalu, kad vaikas naudoja priemones tuo pačiu būdu, kaip jos buvo pristatytos, susikoncentravęs ir susimąstęs. Neskubėkite įsiterpti, kai vaikas kažką daro kitaip, bet švelniai paklauskite klausimų, arba nukreipkite katechetą pas jį. Kai vaikas pasiima priemonę, kuri dar nebuvo pristatyta (tai žinosite stebėdami, arba paskaitę prezentacijų lapą), sakykite "mmm... atrodo, kad dar nežinai, kaip dirbti su šia priemone". Padėkite vaikui sutvarkyti, padėti į vietą, įvardinkite priemonę ir patikinkite, kad jis greitai pamatys, kaip ją naudoti. "O dabar suraskime darbelį, kurį tu jau žinai". Padėkite vaikui pasirinkti pačiam iš jau žinomų darbų. Informuokite katechetą, kad vaikas domisi tuo darbu ir kad susiplanuotų kuo greičiau jam jį parodyti.

 

Vaiko delsimas pasirenkant darbą.

 

Kai vaikas stebi kitus - viskas gerai, kol jis netrukdo. Tiesog sėdėjimas ar gulėjimas yra irgi priimtinas. Vaikams reikia laiko. Bet jeigu vaikas trikdo kitus, arba, regis, niekam nerodo iniciatyvos, paklauskite: "Man įdomu, su kuo norėtum šiandien/dabar dirbti?" arba parodykite jam galimus darbus ir paklauskite, ką jis renkasi. "Ar norėtum šito darbo? Ar šito?", galite pasiūlyti katechetui prieiti prie vaiko, jeigu yra specialus poreikis, arba nukreipti vaiką į veiklą su judesiu, pavyzdžiui, valymas, ėjimas linija.

 

Padėkite vaikui pasirūpinti savimi, pavyzdžiui, ėjimas į tualetą, rankų, veido prausimas, nosies šluostymas, atsigėrimas, atsiskyrimas nuo mamos ar tėčio.

 

Švelniai sustabdykite arba nukreipkite netinkamą elgesį geruoju, optimistiškai. Pakartokite atriumo elgesio taisykles. Būkite ramūs, tik pakartokite taisyklę, nepakeldami balso ir nepeikdami jo prieš kitus. Sakykite: "Atrodo, kad tau labai sunku dabar tą padaryti, aš padėsiu tau pasirinkti kitą darbelį". Jeigu vaikas užsispiria, vis tiek kitiems trukdo, galite pabandyti: pasodinti vaiką prie konkretaus kilimėlio ar staliuko, ar būti šalia vaiko tiek, kiek reikia. Neturėtumėte tokiam vaikui taikyti tuos pačius elgesio standartus, kaip ir kitiems grupėje, dėl jo ypatingų poreikių, bet jiems negalime leisti trukdyti ar žaloti kitus. Jeigu vaikas kovoja su elgesio problema, švelniai dėkite ranką jam ant peties ar kelio, primenant vaikui, kokią didelę pagarbą mes rodome atriume vieni kitiems, ir nukreipkite jį į atskitą atriumo vietą. Jeigu vaikas vis tiek užsispiria, galbūt reikia švelniai, bet tvirtai jį išsivesti iš atriumo, kad nusiramintų. Jeigu

jūs jaučiate, kad jus pačią/-tį tai paveikė emociškai, paprašykite kito suaugusio perimti

vaidmenį. Bet kokia kaina venkite rodyti galią prieš vaiką. Pagalvokite, kas tiktų šį momentą tam vaikui, KOKS JO POREIKIS?

 

Melskitės už vaikus. Jūs taip pat esate kviečiama/-as jungtis į šią religinę patirtį, mokytis iš vaikų ir artėti link Dievo.

 

Neabejotina suaugusiojo pareiga yra supažindinti vaiką su tam tikromis tiesomis. Tai vertybinis palikimas, kurį suaugęs turi perteikti visu gyvenimu, bet taip pat ir žodžiu. Kitaip tariant, suaugęs turi skelbti Dievą, kuris savo meilę atskleidžia per Kristų. Jis turi perteikti kerygmą.

Bendraudami su vaiku, tiesą pasakius, daugiau turime reikalo su skelbimu ir evangelizacija, nei su katecheze; vaikui tai - pirmo susidūrimo su Dievo Žodžiu laikas ir jo pristatymas privalo turėti visas kerygmai* būdingas savybes.

Judaizmo-krikščionybės religinės srovės savybė yra tai, kad ji paremta įvykiais: žydų ir krikščionių Dievas apsireiškia ir atsiskleidžia istorijoje, taigi Jo Žodis negali būti suvokiamas vien tik dairantis aplink ir gėrintis gamta, kaip gamtinėse religijose, ar paprasčiausiai gyvenant krikščioniškoje aplinkoje.

Vaikas su suaugusiuoju kartu yra kerygmos skelbėjai ir klausytojai. Skelbti - nereiškia jaustis mokytoju, bet tik atlikti tam tikrą tarnystę. Ir vis dėlto ši tarnystė nepakeičia džiugaus su Dievo Žodžiu susiduriančio žmogaus atvirumo, nuostabos, dėkingumo už dovaną. Klausydamas kartu su vaikais ir lengvai perimdamas tą stebuklingą susižavėjimą, būdingą mažiesiems, suaugusysis gali įgyti nepaprastos patirties. 

Klausymasis bendruomenėje visada praturtina, o klausymasis su vaikais - ypač. Nes Dievo Žodis kitaip ataidi vaikų sielose, per juos mus pasiekia kitoks Dievo Žodžio atspalvis. Tačiau tai nutiks tik tada, jei katechetas nepasiduos gundymui pradėti mokyti, pats atsivers klausymuisi ir nepamirš, kad kalbėti gali tik tas, kas moka klausytis.

(Iš S. Cavalletti "Religinis vaiko potencialas" 2 sk.)

 

*Kerygma (gr.) — tai tikėjimo pagrindų skelbimas. Jis neatsiejamas nuo autentiško, aiškaus tikėjimo liudijimo (gr. martyria). Krikščioniškas tikėjimo liudijimas atpažįstamas kasdieniniame gyvenime per darbus, elgesį, bendravimą, vertybių apgynimą argumentais ar net pasiaukojimu.