Gerojo Ganytojo
katechezė
3-6 m. vaikams
2023/24 m. užsiėmimai vyksta:
III - nuo 18.00 val. pranciškonų atriume (3-6 m. vaikams)
III - nuo 17.40 val. jėzuitų atriume (6-9 m. vaikams ir vaikams, priėmusiems sakramentus pagal GGK)
VII - nuo 11 val. jėzuitų atriume (5-7 m. naujai prisijungusiems vaikams)
DĖMESIO!!! Dar yra galimybė jungtis į naujai suburtą mažylių (3-4 m) grupę ketvirtadieniais nuo 17.30 val. šv. Jurgio bažnyčios patalpose. (Kreiptis tel. 8 618 21356)
Kontaktai:
Rasa 8 614 09501
Atriumo užsiėmimų temos visada atitinka
liturginį visos Bažnyčios laiką.
Atriumas yra maldos vieta, kurioje darbas ir mokymasis
spontaniškai pereina į meditaciją, kontempliaciją ir maldą.
Tėvai ir vaikai skatinami sekmadieniais reguliariai dalyvauti šv. Mišiose, nes vaikai turi patirti liturgiją, kad galėtų atrasti ryšį tarp to, ką jie girdi atriume ir šv. Mišių metu.
Atriumas yra:
- Ypatingai paruošta aplinka, sakrali erdvė;
- Struktūruota vieta, kur vaikas gali laisvai pasirinkti veiklas.
- Bendruomenė, kurioje drauge vaikas ir suaugęs gyvena religine patirtimi.
- Maldos vieta, kurioje darbas ir mokymasis spontaniškai pereina į meditaciją, kontempliaciją ir maldą.
- Vieta, kurioje "vienintelis mokytojas yra Kristus; ir vaikai, ir suaugę yra Dievo Žodžio klausytojai" (S. Cavalletti: Religinis vaiko potencialas. Psl. 133,134)
Kokia žodžio "atriumas" reikšmė?
Atriumu vadinama patalpa, skirta Gerojo Ganytojo katechezės susitikimams. Atriumas - žodis, kuriuo dar vadinamas senovinės krikščioniškos bazilikos prieangis, kur nauji katechumenai buvo mokomi prieš tampant Bažnyčios nariais.
Koks svarbiausias suaugusiojo vaidmuo?
Suaugęs žmogus (katechetas ar asistentas) prisiima tarno vaidmenį: tarnauti Dievui ir vaikui, ypatingoje jų susitikimo vietoje: atriume.
Ką tai reiškia praktikoje?
Mes, suaugusieji, neesame tie, kurie viską žino apie Dievą. Taip pat ir vaikai nieko nežino. Reikia nuolankumo, vidinio balso: "aš esu čia, kad kartu su vaiku artėčiau Dievo link. Aš taip pat turiu daug ką sužinoti apie Dievą, o vaikai mane gali išmokyti". Jėzus sakė: "jei neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę". (Mt 18,3) Dažnai mes nematome ženklų, parodančių mūsų siekiamą rezultatą. Kartais išgirstame apie juos iš tėvų pasakojimų apie vaiko reakcijas, kurios pasimato vėliau namie. Kartais jie pasimato vėliau, vaiko darbo metu.
Tėveliai, kurie susitikimo metu būna kartu su vaiku atriume, tampa asistentais.
Melskitės už vaikus.
Jūs taip pat esate kviečiama/-as jungtis į šią religinę patirtį,
mokytis iš vaikų ir artėti link Dievo.
Neabejotina suaugusiojo pareiga yra supažindinti vaiką su tam tikromis tiesomis. Tai vertybinis
palikimas, kurį suaugęs turi perteikti visu gyvenimu, bet taip pat ir žodžiu. Kitaip tariant, suaugęs turi skelbti Dievą, kuris savo meilę atskleidžia per Kristų. Jis turi perteikti
kerygmą.
Bendraudami su vaiku, tiesą pasakius, daugiau turime reikalo su skelbimu ir evangelizacija, nei su
katecheze; vaikui tai - pirmo susidūrimo su Dievo
Žodžiu laikas ir jo pristatymas privalo turėti visas kerygmai* būdingas savybes.
Judaizmo-krikščionybės religinės srovės savybė yra tai, kad ji paremta įvykiais: žydų ir krikščionių Dievas apsireiškia ir atsiskleidžia istorijoje, taigi Jo Žodis negali būti suvokiamas vien tik
dairantis aplink ir gėrintis gamta, kaip gamtinėse religijose, ar paprasčiausiai gyvenant krikščioniškoje aplinkoje.
Vaikas su suaugusiuoju kartu yra kerygmos skelbėjai ir klausytojai. Skelbti - nereiškia jaustis mokytoju, bet tik atlikti tam tikrą tarnystę. Ir vis dėlto ši tarnystė nepakeičia džiugaus su Dievo
Žodžiu susiduriančio žmogaus atvirumo, nuostabos, dėkingumo už dovaną. Klausydamas kartu su vaikais ir lengvai perimdamas tą stebuklingą susižavėjimą, būdingą mažiesiems, suaugusysis gali įgyti
nepaprastos patirties.
Klausymasis bendruomenėje visada praturtina, o klausymasis su vaikais - ypač. Nes Dievo Žodis kitaip ataidi vaikų sielose, per juos mus pasiekia kitoks Dievo Žodžio atspalvis. Tačiau tai nutiks
tik tada, jei katechetas nepasiduos gundymui pradėti mokyti, pats atsivers klausymuisi ir nepamirš, kad kalbėti gali tik tas, kas moka klausytis.
(Iš S. Cavalletti "Religinis vaiko potencialas" 2 sk.)
*Kerygma (gr.) — tai tikėjimo pagrindų skelbimas. Jis neatsiejamas nuo autentiško, aiškaus tikėjimo liudijimo (gr. martyria). Krikščioniškas tikėjimo liudijimas atpažįstamas kasdieniniame gyvenime per darbus, elgesį, bendravimą, vertybių apgynimą argumentais ar net pasiaukojimu.