Malda su šv. Pranciškumi Ksaveru
Malonės novena
Bažnyčia visada džiūgavo dėl „šitokio debesies liudytojų‟ §1 , tapusių šventaisiais. Šie įvairiausių kartų vyrai ir moterys, gyvenę daugelyje vietų, parodė, ką reiškia krikščioniškas gyvenimas; neretai kankinami, jie paaukojo net savo gyvybes. Nors jų žemiškasis gyvenimas ir baigėsi, maldos danguje nesibaigia. Bažnyčia nuo seno tiki, kad šventieji užtaria mus, prašydami Dievą malonių ir palaiminimų, kurių paprašyti mes pamirštame arba tam nerandame laiko: „Savo užtarimu jie labiausiai patarnauja Dievo planui. Mes galime ir turime prašyti, kad jie užtartų mus ir visą pasaulį‟ §2 . Pamaldumas Pranciškui Ksaverui visada buvo itin populiarus, nes šis šventasis uždega vaizduotę savo herojiškomis kelionėmis po visą pasaulį, lankydamas tolimas tautas ir žemes. Ši novena – tai devynios maldos dienos su šventuoju Pranciškumi Ksaveru, pasitelkiant jo rašytus laiškus. Būdamas jėzuitas, Pranciškus gyveno savo didžiojo draugo šventojo Ignaco Lojolos Dvasinėmis pratybomis, o paskui, savo ruožtu, vedė jas ir kitiems. Jo raštuose atsispindi Pratybose gautos dvasinės įžvalgos bei rūpinimasis, kad ir kiti tai patirtų. Juk Pratybose meldžiamės, kad geriau pažintume save, atpažintume Dievo valią kiekvienam iš mūsų, valią, kuri atsiskleidžia kasdien mūsų gyvenime, kad išgirstume ir dosniai atsilieptume į Kristaus kvietimą sekti Juo, nors ir kiek tai kainuotų, ir suprastume, kad viskas yra nepelnyta Dievo dovana, gausiai išlieta ant mūsų taip, „kaip iš saulės sklinda spinduliai, iš šaltinio teka vanduo‟ §3 .
Dabartinę formą novenai XVII a. suteikė t. Marčelas Mastrilis, SJ (Marcello Mastrilli, 1603–1637). Darbuodamasis Neapolyje, per nelaimingą atsitikimą jis patyrė sunkią galvos traumą. Buvo meldžiamasi į šventąjį Pranciškų Ksaverą, ir t. Mastrilis pasveiko. Maldoje jis išgirdo pažadą, kad tas, kuris kasmet devynias dienas skirs novenai, „patirs šv. Pranciškaus globą ir galės būti tikras, kad bet kokia malonė, kurios prašys iš Dievo, bus suteikta, jei tai bus jo labui ir Dievo garbei‟. Tėvui Mastriliui priskiriami ir nuopelnai dėl Pranciškaus Ksavero kūno pargabenimo iš Sančiano salos, esančios prie Kinijos krantų, į Goa, kur jis ilsisi iki šiol. Pats tėvas Mastrilis buvo nukankintas Nagasakyje, Japonijoje, 1637 m. spalio 17 d., Tokugavos šiogūnato, 1614 m. uždraudusio krikščionybę, laikais. Malonės novenai tradiciškai skiriamas laikas nuo kovo 4 d. iki 12 d. (šią dieną 1622 m. Pranciškus buvo paskelbtas šventuoju) arba nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 3 d. (šv. Pranciškaus Ksavero šventės). Tačiau šią maldą galima melstis bet kada.
§1 Žyd 12, 1
§2 Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2683 (1992)
§3 Ignacas Lojola, Dvasinės pratybos, 237
Pranciškaus Ksavero istorija
Rytų apaštalas
Pranciškus Ksaveras yra viena įdomiausių ir drąsiausių XVI a. asmenybių. Jis keliavo ten, kur mažai kas iš vakariečių buvo lankęsi: į Indiją, Malaiziją, Japoniją ir Kiniją. Rizikuodamas viskuo, jis leidosi į ilgas ir sunkias keliones, kad neštų Jėzaus Kristaus Evangeliją žemdirbiams ir žvejams, karaliui ir imperatoriui. Pranciškus gimė Ksavero pilyje, vos už kelių mylių nuo šventojo Ignaco gimtinės Lojolos. Studijuodami Paryžiaus universitete, juodu tapo viso gyvenimo draugais. Abu buvo kilę iš kilmingų ir turtingų šeimų, užtikrinusių patogų gyvenimą, sėkmę ir šlovę. Tačiau Ignacas jau buvo gerokai paėjėjęs link Dievo kaip piligrimas ir savo gyvenimą paskyręs padėti sieloms. Iš pradžių į šį kelią jis leidosi vienas, be Pranciškaus. Tačiau atkakliai ir švelniai jam primindamas Jėzaus klausimą: „O kokia nauda žmogui laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?“ §4 , ilgainiui Ignacas Pranciškų padarė savo „bičiuliu Viešpatyje‟. Prisidėjus kitiems bičiuliams, jie įkūrė Jėzaus Draugiją, susaistytą neturto, skaistumo ir klusnumo įžadais, pasirengusią keliauti ten, kur jų labiausiai reikėjo. Šie pirmieji jėzuitai, išugdyti Ignaco Dvasinių pratybų, degė Dievo meile, o ji pasireiškė darbais: išmaldos prašymu, katekizmo mokymu, rūpinimusi vargšais, ligoniais, prostitutėmis ir visuomenės atstumtaisiais. 1539 m. Portugalijos karalius Jonas III paprašė Ignaco, kad du jėzuitai vyktų į Goa – klestinčią Portugalijos koloniją Indijoje. Vienas iš jų paskutinę akimirką atsisakė, ir Pranciškus Ksaveras pasinaudojo galimybe nuveikti didesnių darbų dėl Dievo.
Pranciškus dirbo tarp Goa krikščionių (kurių tikėjimą, kaip skelbia tradicija, pirmajame amžiuje buvo įskiepijęs šventasis apaštalas Tomas), tačiau netrukus jį patraukė daugiau iššūkių keliantis darbas tarp perlų žvejų Komorino kyšulyje, labiausiai į pietus nutolusiame Indijos pakraštyje. Pranciškus išmoko vietinę tamilų kalbą ir išvertė Tikėjimo išpažinimą bei maldas, kad šie žmonės galėtų išgirsti žinią apie Kristų savo gimtąja kalba. Toks tikėjimo pritaikymas prie vietinių gyventojų kalbos ir papročių tapo skiriamuoju jėzuitų misijų bruožu. Kitas jėzuitams būdingas veikimo bruožas – dažnas tarpusavio susirašinėjimas, ypač su Ignacu, buvusiu Romoje. Šie laiškai suteikia įspūdingų žinių apie ano meto gyvenimą tolimuose kraštuose. Pranciškus parašė daug tokių laiškų. Septynerius metus Pranciškus praleido Pietų Indijos pakrantėje, nuolat keliaudamas, skelbdamas Evangeliją, mokydamas, guosdamas, ramindamas, prašydamas išmaldos vargšams ir lankydamas ligonius. Per tą laiką jis nuplaukė į Malaką Malaizijoje ir čia sutiko japoną Anjiro, o šis įkvėpė jį keliauti toliau į Rytus, į Japoniją.
1549 m. čia atvykusiam Pranciškui japonai padarė didelį įspūdį. Juose jis išvydo dvasinio sąmoningumo gelmę, dėl kurios, kaip tikėjosi, jie buvo ypač pasirengę išgirsti Gerąją Jėzaus Kristaus Naujieną. Jėzuitams, kuriuos paliko Indijoje, Pranciškus rašė: „Tegul Dievas, mūsų Viešpats, suteikia mums kalbos mokėjimą, idant galėtume jiems kalbėti apie Dievo dalykus ir dėl Jo malonės, palankumo ir pagalbos duotume daug vaisių.‟ §5 Tačiau japonai atsisakė tikėti tuo, ko juos mokė Pranciškus, jei tai nebuvo žinoma Kinijoje. Dėl to Pranciškus išvyko į Kiniją prašyti audiencijos imperatoriaus rūmuose. Jei atversti japonus reiškė pirmiausia atversti kinus, jis taip ir darė. Sančiano saloje išsilaipino 1552 m., bet ten susirgo sunkia karštine ir po kelių savaičių nuo jos mirė, už siauro jūros ruožo regėdamas žemyninę Kiniją.
§4 Mk 8, 36
§5 Laiškas Goa jėzuitams Indijoje, 1549 m. lapkričio 5 d.
1 diena
„Tegul mūsų Viešpats ilgina [jūsų] gyvenimo dienas daugel metų, tegul leidžia jums šiame gyvenime pajusti švenčiausiąją Jo valią ir tesuteikia dvasinių jėgų ją vykdyti, kad darytumėte ir įvykdytumėte tai, ką mirties valandą norėtumėte būti atlikę.“
Laiškas Portugalijos karaliui Jonui III
iš Malakos Malaizijoje 1549 m. birželio 23 d.
Mąstymas
• Kokiais dalykais savo gyvenime didžiuojuosi labiausiai?
• Kuriuos iš šių dalykų su džiaugsmu parodyčiau Dievui savo gyvenimo pabaigoje?
• Ką turėčiau daryti daugiau ar mažiau, kad Dievui, savo Viešpačiui, parodyčiau tai, kas manyje yra geriausia?
Malda
Viešpatie, kiekvieną dieną
Tu man teiki naują gyvenimą,
naujų malonių, naujų galimybių pajusti Tavo buvimą.
Suteik man įžvalgos dovaną,
kad pastebėčiau Tave žmonėse ir mane supančioje Tavo kūrinijoje;
kad galėčiau augti tikėjimu, viltimi ir meile.
Amen.
2 diena
„Todėl prašau Dievą, mūsų Viešpatį, leisti pažinti ir patirti švenčiausiąją Jo valią, o ją patyrus – gauti daug jėgų ir daug malonės, kad Jo valią su meile įvykdyčiau šiame gyvenime.“
Laiškas jėzuitams į Romą iš
Kočino Indijoje 1545 m. sausio 27 d.
Mąstymas
• Ko Dievas prašo manęs diena iš dienos?
• Prašyk Dievo stiprybės tai vykdyti ir pagal tai gyventi.
• Ką man sunkiausia mylėti ir kam sunkiausia būti gailestingam?
Malda
Tėve, kiekvieną dieną Tu myli mane, kaip tėvas myli savo vaiką,
budriai stebėdamas kiekvieną mano žingsnį ir trokšdamas man gero.
Tu džiaugiesi mano laime ir guodi, kai liūdžiu.
Tegul meilė, kuria nuolat mane apgaubi,
suteikia man pasitikėjimo rodyti tą pačią meilę draugui ir priešui,
namiškiams ir nepažįstamam žmogui.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen
3 diena
„Tegul Dievas, mūsų Viešpats, laiku suteikia mums dovaną suvokti Jo šventąją valią. Jis nori, kad visada būtume pasirengę ją vykdyti, kai tik Jis mums ją apreiškia ir leidžia pajusti savo sieloje. Idant šiame gyvenime mums gerai sektųsi, turime būti piligrimai, pasirengę eiti visur, kur tik galime labiau pasitarnauti Dievui, mūsų Viešpačiui.“
Laiškas jėzuitui Fransiskui Mansiljui (Francisco Mansilhas)
iš Negapatamo Indijoje 1545 m. balandžio 7 d.
Mąstymas
• Ar ieškau ženklų, ko Dievas iš manęs nori, savo maldoje, tylos akimirkose, žodžiuose, kuriuos man sako kiti?
• Ar esu pasirengęs eiti ten, kur Dievas veda?
• O gal aš pats visada nusistatau tvarką viskam, ką darau?
Malda
Tėve, kalbi man ir tyloje, ir tuščiose mano gyvenimo erdvėse.
Duok man ausis, kad girdėčiau Tavo balsą ramumoje ir pučiant švelniam vėjeliui; akis, kad įžvelgčiau Tavo buvimą dalykuose, kurie tuo metu atrodo visai nereikšmingi. Išvaduok mane iš nepaliaujamo veiklos sūkurio bei įkyrių minčių, kurios mane suvaržo ir atima laisvę atsiliepti į Tavo kvietimą.
Kaip šventasis Pranciškus, ir aš norėčiau tapti piligrimu, pašauktu eiti Tavo nurodytu keliu, kad ir kur jis vestų.
Šis kelias visada saugus, nes Kristus nepastebimai eina šalia.
Amen.
4 diena
„Nusprendžiau vykti į Moro salas padėti krikščionims dvasiniuose reikaluose, galimai atsiduodamas mirtinam pavojui, bet visą savo pasitikėjimą ir viltį sudėdamas į Dievą, mūsų Viešpatį; trokšdamas, kiek leidžia mano menkos ir silpnos jėgos, remtis ir guostis Kristaus, mūsų Atpirkėjo ir Viešpaties, žodžiais: ‚Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės‘.“ §6
Laiškas Europos jėzuitams iš
Amboinos Indijoje 1546 m. gegužės 10 d.
Mąstymas
• Kokia veikla, laisvalaikis, turtas ir santykiai mano gyvenime yra svarbiausi?
• Ar kuris nors iš šių dalykų netrukdo mano santykiams su Dievu?
• Ko turiu atsisakyti, kad tapčiau laisvas ir iš tiesų galėčiau būti toks, kokiu Dievas pašaukė būti?
Malda
Viešpatie, prieš man gimstant, Tu mane pažinai ir mylėjai.
Tu sukūrei mane tokį, koks esu, ir padovanojai man gyvybę bei juoką,
pasaulį, kupiną draugų ir mielų nepažįstamų žmonių veidų,
stebuklų ir naujų atradimų.
Suteik man laisvės ir drąsos kiekvieną dieną iš naujo Tave atrasti
žmonėse, kuriuos sutinku,
vietose, į kurias einu,
garsuose, kuriuos girdžiu,
ir dalykuose, kuriuos matau.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
§6 6 Mk 8, 35
5 diena
„Dievas, mūsų Viešpats, visiems duoda tiek malonės, kad galėtų Jam tarnauti, ir apsaugo nuo nuodėmės... Visas mūsų gėris ir blogis priklauso nuo to, gerai ar blogai naudojamės Jo malone. Mus labai guodžia, kad Dievas, mūsų Viešpats, regi mūsų ketinimus, troškimus ir motyvus vykti į Japoniją.“
Laiškas Europos jėzuitams iš Malakos Malaizijoje
1549 m. birželio 22 d.
Mąstymas
• Apmąstykite, kokiomis stipriosiomis charakterio savybėmis jus apdovanojo Dievas.
• Kaip jas naudojate gėriui?
• Kaip jas kartais panaudojate blogiui?
Malda
Viešpatie Jėzau, Tu buvai gundomas dykumoje. Mes irgi esame gundomi priimti blogus sprendimus dėl greitos naudos ir pasitenkinimo; nuostabias Tavo dosnumo dovanas nukreipti nevertingiems ir savanaudiškiems tikslams. Tad diena iš dienos suteik man tą pačią stiprybės dvasią, su kuria dykumoje įveikei gundymą galia, turtu ir garbe, idant mano troškimai ir paskatos, mano žodžiai ir veiksmai visada būtų skirti didesnei Dievo, mano Viešpaties, garbei. Amen.
6 diena
„Vakare, prieš eidamas miegoti, turėtum pasitraukti į kokią nors vietą ir ištirti, kas nutiko tą dieną: savo mintis, žodžius, veiksmus ir labai uoliai – savo sąžinę... O pabaigoje sukalbėti Tėve
mūsų ir Sveika, Marija. Baigęs melstis, turėtum atsigulti ir pergalvoti, kaip kitą dieną turėtum pasitaisyti.“
Laiškas jėzuitų naujokui Žuáu Brãvo (João Bravo)
iš Malakos Malaizijoje 1549 m. birželio 23 d.
Mąstymas
• Skirk keletą minučių prisiminti savo dieną.
• Kokiomis mintimis, žodžiais ir veiksmais labiausiai gali didžiuotis?
• Ar buvo minčių, žodžių ar veiksmų, dėl kurių apgailestauji?
Malda
Tėve,
kai atsigręžiu į šią dieną, knibžda tiek daug minčių,
tiek daug žodžių ir supa tokia veiklos sumaištis,
kad visame tame sunku įžvelgti švelnų ir ištikimą Tavo buvimą.
Atskleisk man save šiandien ir kiekvieną dieną.
Amen.
7 diena
„Turiu dėl ko be galo šlovinti Dievą ir Jam dėkoti, žvelgdamas į karalių, kuris taip gerai ir pamaldžiai priima Dievo dalykus, ir tokiu mastu, kad, jei nebūčiau viso to liudininkas, negalėčiau patikėti savo akimis.“
Laiškas šv. Ignacui Lojolai iš Lisabonos (Portugalija)
1541 m. kovo 18 d.
Mąstymas
• Ar ieškau gėrio kituose žmonėse?
• Ar sugebu jį atpažinti ir įvertinti?
• Ar pastebiu gerą pavyzdį, kurį man rodo kiti, ir iš jo mokausi?
Malda
Šlovė Tau, Dieve, mūsų Tėve!
Mane supa tiek daug gerų žmonių, jei tik pastebiu:
žmones, kurie pasako Tavo atjautos ir gerumo žodį;
žmones, kurie įgyvendina Tavo teisingumą ir sutaikinimą;
žmones, kurių gyvenimas yra gera sėkla, auganti derlingoje dirvoje.
Suteik ir man malonę gyventi Tavo Dvasia ir skleisti Tavo buvimą tiems,
kuriuos sutinku rūpindamasis savo dienos reikalais.
Amen.
8 diena
„Mano Dieve, visagali ir gailestingas Tėve, viso pasaulio dalykų Kūrėjau. Tvirtai tikiu į Tave, savo Dievą ir Viešpatį, nes Tu esi visas mano gėris. Tu, Viešpatie, sukūrei mane ir davei man kūną, sielą ir visa, ką turiu. Tu, mano Dieve, sukūrei mane pagal
savo paveikslą ir panašumą. Tebūna padėka Dievui!“
Iš trumpojo katekizmo, kurį šv. Pranciškus Ksaveras
parašė Goa gyventojams Indijoje 1542 m. gegužės mėn.
Mąstymas
• Skirk laiko apmąstyti Dievo tau suteiktas dovanas.
• Suskaičiuok palaiminimus, kuriuos Jis išliejo ant tavęs šiandien ir per visą tavo gyvenimą.
• Dėkok!
Malda
Tėve, Tu esi absoliutus gėris ir Tu esi gėris man.
Visų dalykų Kūrėjau, man dovanojantis visus dalykus,
suteik ir tikėjimą Tavimi bei savimi, Tavo kūriniu.
Amen.
9 diena
„Todėl prašau, kad visa, ką darai, grįstum tiktai Dievu ir nepasitikėtum savo paties gebėjimais, žiniomis ar reputacija; tuomet žinosiu, kad esi pasirengęs visiems didiesiems išbandymams, tiek dvasiniams, tiek pasaulietiniams, kurie gali tave ištikti. Juk Dievas kelia ir palaiko nuolankiuosius,
ypač tuos, kurie mažuose ir žemuose dalykuose kaip nublizgintame veidrodyje pamatė savo silpnybes ir jas nugalėjo.“
Laiškas Goa jėzuitams iš Kagošimos (Japonija)
1549 m. lapkričio 5 d.
Mąstymas
• Gal labiau pasitiki savo gebėjimais ir sprendimais nei Dievu?
• Ar pastebėjai, kad Dievas tave pakelia ir palaiko?
• Ar, pažvelgęs į savo gyvenimą ir prigimtį, lyg nublizgintame veidrodyje matai žmogų, kurį Dievas myli, kuriam atleido ir kurį visiškai priėmė?
Malda
Dieve, mūsų Tėve, kaip šventasis Pranciškus Ksaveras
keliavo iki pat žemės pakraščių, skatinamas meilės Kristui
ir užsidegęs Jo Gerąja Naujiena,
taip ir man suteik pasitikėjimo bei malonės visa, ką darau, grįsti tik Tavimi,
tvirtai žinant, kad Tu prikeli nuolankiuosius ir juos pripildai gėrybių.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
Baigiamoji novenos malda
O maloningiausiasis šventasis Pranciškau Ksaverai,
vienydamasis (-i) su tavimi, aš garbinu Dieviškąją Didybę.
Malonių, kuriomis Dievas laimino tave per gyvenimą,
atminimas ir tavo amžinoji šlovė pripildo mane džiaugsmo.
Vienijuosi su tavimi, aukodamas (-a) Viešpačiui
savo nuolankią padėkos ir šlovinimo dovaną.
Prašau tavęs saugoti mane savo galingu užtarimu,
kad gaučiau svarbiausią gyvenimo palaiminimą ir
mirčiau būdamas (-a) malonės būsenos.
Taip pat prašau suteikti malonę,
kurios meldžiu šia novena...
(Čia padaryk pauzę ir paprašyk malonės, kurios trokšti.)
Jei tai, ko prašau, nėra skirta didesnei Dievo garbei
ar mano sielos gerovei, išrūpink man tai,
kas labiausiai tiktų ir vienam, ir kitam. Amen.
O Dieve,
Pranciškaus Ksavero pamokslais ir stebuklais
Tau patiko surinkti į savo Bažnyčią Rytų tautas.
Būk gailestingas ir padėk mums,
gerbiantiems jo šlovingus nuopelnus,
sekti ir jo dorybių pavyzdžiu.
Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų...
Sveika, Marija...
Garbė Dievui...
