Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo liepos 15 d. pirmadienio iki

liepos 21 d. sekmadienio, 2024

 

 

►link 16-ojo eilinio sekmadienio, B

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad Ligonių patepimo sakramentas jį priimantiems žmonėms ir jų artimiesiems suteiktų Viešpaties stiprybės ir taptų vis labiau

matomu užuojautos ir vilties ženklu visiems.

 

 

 

Truputį pailsėkite...“

                                                                      Mk 6, 31

  

 

Šiuo vasaros, o galbūt atostogų, metu gera išgirsti kvietimą pailsėti. Net pačiam Kūrėjui po šešių dienų darbo reikėjo „pailsėti“! Todėl Jėzus ragina savo mokinius pailsėti po ypač įtempto misijos laikotarpio, nes mums patikslinama, kad „daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo

kada nė pavalgyti“. Atrodo, Jėzus mažai ilsisi, žinome, visose Jo kelionėse pilna išgydymų ir pamokslavimo. Nors ką tik kalbėjo apie poilsį, štai matome Jį besirūpinantį minia, minia, panašia į „avis be piemens“. Saugokis, Jėzau, saugokis, kad „neperdegtum“! Nors kartą įsiklausykime į

šiandienos Jo žinios pradžią: truputį pailsėkime, išdrįskime pasitraukti į negyvenamą vietą. Tik Jėzus tikrai žino, kaip mumis pasirūpinti!

 

Manuel Grandin, jėzuitas

 

Evangelija pagal šventąjį Morkų

(Mk 6, 30–34)

Anuo metu apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite.“ Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti. Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą vietą, į vienumą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir net pralenkė mokinius. Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.

 

 

Pirmadienis 15 d.

 

Misijos džiaugsmas?

 

Jėzus išsiuntė Dvylika po du į misiją, vargšus, be duonos, be krepšio ir pinigų. Jie kviečiami pasikliauti sutiktų žmonių svetingumu, t. y. jiems reikia tų, kurie juos priimtų, pagalbos. Tai esminė sąlyga norint išvengti dominavimo, kas visiškai prieštarautų gyvenimui su Kristumi. Dabar aplink Jį susirenka mokiniai: ką jie Jam pasakoja? O kokią misiją Jis patikėjo man? Ką savo ruožtu noriu Jam papasakoti?

 

 

Antradienis 16 d.

 

Misijos nuovargis

 

Atrodo, Evangelijos pasakojimas byloja, kad Jėzus mato mokinių nuovargį. Skirsiu laiko pažvelgti į Dvylika taip, kaip į juos žvelgė Jėzus, kad pastebėčiau jų žvilgsnyje ar elgesyje nuovargio ar išsekimo ženklų. Ar galiu rasti savo vietą jų grupėje? Ar esu vienas iš jų? Kokį nuovargį Jėzus mato

mano veide? Jėzau, patikėsiu Tau savo sunkumus ir nusivylimą tam tikromis situacijomis savo gyvenime ir pasaulyje.

 

 

Trečiadienis 17 d.

 

Poilsis po misijos

 

Jėzus rūpinasi Dvylika, Jis siūlo jiems eiti pailsėti į negyvenamą vietą. Ne visada lengva rasti tinkamą poilsio ritmą, vietą ir laiką. Ir nekalbama apie pabėgimą nuo darbo ir juo labiau apie kaltės jausmą dėl poreikio atsipalaiduoti. Nekalbama ir apie misijos atsisakymą ar perdegimą. Kaip

suderinti dienų iššūkį ir ilgą buvimą kartu? Į kokį poilsį esu kviečiamas? Koks laikas, kokia vieta, koks būdas tinkamas mano poilsiui? Jėzau, pasirūpink manimi, padėk man pasirūpinti savimi.

 

 

Ketvirtadienis 18 d.

 

Minia žmonių atskuba

 

Jėzaus bandymas pasitraukti į negyvenamą vietą nesėkmingas, nes žmonės plūsta iš visur. Kas juos skatina? Ką jie pajautė Jėzuje, kuris juos patraukė ateiti iš visų miestų? Ko jie ieško, taip bėgdami, kad net pralenkė Jėzų ir mokinius? O aš ar noriu juos sekti? Ar turėsiu jėgų bėgti pas Viešpatį?

Jėzau, suteik man energijos, kad rasčiau savo vietą šioje skubančioje minioje.

 

 

Penktadienis 19 d.

 

Jėzaus gailestis

 

Jėzus žvelgia į minią: „Jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens.“ Ar kada nors anksčiau taip žvelgiau? Ar mane kada nors taip sujaudino kitų žmonių padėtis, ar jaučiau, kad turiu ką nors padaryti dėl jų? Jėzau, išmokyk žvelgti į aplinkinius vyrus ir moteris ir dalyvauti Tavo, kaip ganytojo, veikloje.

 

 

Šeštadienis 20 d.

 

Mokiniai dingo

 

Pirmieji sakiniai skirti apaštalams, o miniai sugrįžus, nebe Dvylika dėmesio centre. Kur jie? Kas iš jų pasinaudojo tuo, kad Jėzus rūpinosi minia, ir atsitolino, kad tikrai pailsėtų? O gal jie prasmuko į minią, kad pasiklausytų Jėzaus, ir jautėsi visiškai paprastai? Kuris sugrįžo į tarnystę? Visi trys

variantai turi prasmę. Kurį pasirinksiu? Jėzau, padėk man rasti kelią, kaip būti Tavo mokiniu.

 

 

Sekmadienis 21 d.

 

Jėzus moko

 

Minias Jėzus moko ilgai, nepaprasta tą girdėti! Ir vis dėlto, žvelgiant į visa tai, ne visi žmonės iš minios atsivertė, net Dvylika dar turėjo ilgą kelią nukeliauti. Jėzus nėra guru, Jis nesako, ką daryti ir ką galvoti: Jis pateikia palyginimus, kurių prasmę kiekvienas turi rasti pats, Jis išsako sunkius ir

sunkiai suvokiamus palaiminimus... Vakar, kaip ir šiandien, reikia pasitenkinti tuo, ką turime, ir noriai pasinerti į keturias evangelijas. Jėzau, leisk džiaugtis tuo, ką dovanoji, ateik ir pasotink mus, numalšink mūsų brolystės alkį!

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos      .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).