Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo vasario 26 d. pirmadienio iki

kovo 3 d. sekmadienio, 2024

 

 

link III GAVĖNIOS sekmadienio, B

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad įvairiuose pasaulio kraštuose

dėl Evangelijos savo gyvybe rizikuojantys krikščionys

savo drąsa ir misionierišku užsidegimu

įkvėptų Bažnyčią.

 

 

 

„Daugelis įtikėjo... bet Jėzus jais nepasitikėjo“

                                                                                 Jn 2, 23-24

  

 

Jeruzalė – Taikos ir Ramybės miestas? Nepasitikėkite

 

Kas galėjo tikėtis, kad Jėzus nepasitiki žmonėmis, kurie tiki Jo vardu? Epizodas, kai pardavėjai buvo išvyti iš šventyklos, rodo, kad Jėzus nėra patiklus. Jis mato, kad daug žmonių atsiverčia „matydamiJo darom us ženklus“: Jo išgydymą, pranašiškus žodžius, parodytą gailestingumą... Bet Jėzus pažįsta ir žmogaus širdį: vieną dieną galinčią tikėti, kitą neapkęsti, netgi nužudyti. Išgyvendama Gavėnią, Bažnyčia kviečia mus išgryninti savo tikėjimą. Ar mums reikia ženklų, kad tikėtume? Be abejonės. Tačiau gaila, jei mūsų santykiai su Jėzumi remiasi tik išoriniais ženklais. Tada kiti išoriniai ženklai, tokie kaip karai ir blogio jėgos pasaulyje, gali priversti mus susvyruoti. Vienintelis Jėzaus duotas ženklas yra akmeninės šventovės sunaikinimas. Esame perspėjami: Bažnyčia sudaryta ne iš akmenų, o iš atsiverčiančių širdžių.

 

Manuel Grandin, jėzuitas

 

Evangelija pagal šventąjį Joną

(Jn 2, 13–25)

Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams

jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane. Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais. Per Velykų šventes, jam būnant

Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.

 

 

Pirmadienis 26 d.

 

Kur esame?

 

Kaip ir bet kuris geras žydas, Jėzus keliauja į Jeruzalę švęsti Velykų. Jis nueina į savo Tėvo namus. Kokia staigmena ten rasti pardavėjų. Šventvagystė! Maldos namai virto prekybos namais! Įsivaizduosiu šią sceną ir bandysiu prasiskverbti pro minią. Žvelgsiu į visą šią komercinę atributiką, skirtą aukojamoms aukoms. Bandysiu pasiekti Šventyklą. Viešpatie, mano širdis kartais prigrūsta, apsunkinta, negaliu rasti kelio pas Tave. Apvalyk mano širdį šiame kelyje link Velykų.

 

 

Antradienis 27 d.

 

Jėzus išveja pardavėjus

 

Pikti gestai ir šiurkštūs žodžiai yra Jo meilės Tėvui matas. Jis netoleruoja jokio šios vietos garbingumo pažeidimo. Mūsų Dievas nereikalauja jokio pasiaukojimo, jokios aukos, jokios deginamosios aukos. Jis nori MŪSŲ. Jis nori mūsų širdies. Šiandien žvelgsiu, kaip išgyvenu savo religinę praktiką, kokią vietą užimu Bažnyčioje. Kas man padeda su Juo susitikti ar, priešingai, atitolina nuo Jo? Jis yra Tas, kuris manęs laukia, Tas, kuris kviečia prie savo stalo, kad mane pamaitintų. Ar esu pasirengęs tikram susitikimui?

 

 

Trečiadienis 28 d.

 

Visiškas nesuvokimas

 

Jėzaus amžininkai nesuvokė nei Jo veiksmų, nei Jo žodžių. Tiesą sakant, jei kas nors pasirodydavo apie tai skelbdamas Lurdo gatvėse, būdavo prašoma paaiškinimų... Taip elgiasi ten esantys žmonės. Be to, jie mano, jog turi teisę prašyti ženklo. Jokio ženklo Kristus neduoda, tik trumpai atsako: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu.“ Žydai nesuvokia šios pranašystės. Šiandien šis atsakymas sustiprina mūsų tikėjimą Jėzumi, kuris mirė ir trečią dieną prisikėlė. Viešpatie, augink tikėjimą Tavimi mano širdyje.

 

 

Ketvirtadienis 29 d.

 

Kurčiųjų dialogas

 

Replika sulaukia atsakymo: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Koks nesuvokimas! Mokiniai irgi girdėjo Jėzų kalbant, bet nesuvokė Jo žodžių iki pat prisikėlimo. Tavo žodis, Viešpatie, dažnai yra slėpinys, kuris atsiskleidžia palengva. Leisk man

suvokti Tavo Žodį, kad galėčiau geriau pasirūpinti šia šventove, kuria esu!

 

 

Penktadienis 1 d.

 

Nuo ženklų... į tikėjimą

 

Jėzus tęsia kelionę į Jeruzalę. Jis nepaliauja kalbėti ir duoti ženklus, leidžia Tėvui atsiskleisti meilę savo tautai... „daugelis įtikėjo Jo vardą“. Žodžiai ir ženklai veda žmones į tikėjimą. Ir šiandien vis dar duodi mums ženklų, bet turime išmokti juos pamatyti! Stabtelsiu valandėlę ir apmąstysiu: Viešpatie, parodyk man savo buvimo ženklus mano gyvenime ir šiame sužeistame pasaulyje, kurį gelbsti.

 

 

Šeštadienis 2 d.

 

Jėzus žino, kas žmogaus širdyje

 

„Ženklų tūkstančiai“, sakoma giesmėje. Ar tikėjimas nuoširdus, jei traukia tik tai, kas nuostabu? Jėzus neklysta. Jis pažįsta širdies gelmes, bet ir toliau keliauja pirmyn, trokšdamas mus visus išgelbėti. Jis atliks savo misiją iki galo. Viešpatie, suteik man malonę sekti Tavimi ne tik dėl Tavo ženklų ir dovanų, bet ir dėl to, kas esi: mano Gelbėtojas.

 

 

Sekmadienis 3 d.

 

Šventovė šventėje!

 

Šiandien susirinkome kartu, kviečiami To, kuris yra Žodis ir Duona. Šventovė, kurioje susirenkame, yra ne tik pastatas, bet ir gyvas kūnas, kurio nariai esame. Švenčiame būtent tą ženklą, kurį Jis išpranašavo mokiniams ir tautai. Ateiname atstatyti to, kas gali sugriauti „Šventosios Dvasios

šventovę“, kad su pasitikėjimu ir džiaugsmingai tęstume Gavėnios kelionę ir keliautume link Velykų. Ne niūriais veidais, bet džiaugsminga širdimi akivaizdoje šio Dievo, pasirengusio padaryti bet ką, kad tik mus išgelbėtų.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos      .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).