Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo vasario 19 d. pirmadienio iki

vasario 24 d. sekmadienio, 2024

 

 

link II GAVĖNIOS sekmadienio, B

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad paskutinėmis gyvenimo dienomis nepagydomi ligoniai

ir jų šeimos visada gautų reikiamą medicininę pagalbą

ir būtų tinkamai palydimi.

 

 

 

„Jėzus liepė niekam nepasakoti...“

                                                                                 Mk 9, 9

  

 

Trys mokiniai išgyveno nepaprastą patirtį, tačiau jie turi tylėti. Jie sekė Jėzumi, iš tikrųjų nežinodami, kur Jis eina, nesuvokdami, kas Jis iš tikrųjų yra. Matydami šią sceną ant kalno, jie pajunta, koks neaprėpiamas jų bičiulio slėpinys. Jie giliai sujaudinti to, ką išvydo ir girdėjo, ir, be abejo, norėtų apie tai pasikalbėti su kitais mokiniais... bet turi tylėti. Laikas dar neatėjo. Ir mums kartais taip nutinka. Tam tikri išgyvenimai – džiaugsmingi ar sunkūs – reikalauja tylos ir santūrumo. Prašykime Viešpaties kantrybės malonės, kad neimtume kalbėti per greitai, o išdrįstume kalbėti, kai ateis valanda.

 

Manuel Grandin, jėzuitas

 

Evangelija pagal šventąjį Morkų

(Mk 9, 2–10)

Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kurie du kalbėjosi su Jėzumi. Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną tau,

antrą Mozei, trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę. Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“.

 

 

Pirmadienis 19 d.

 

Ypatingas laikas su Jėzumi

 

Jėzus nori pabūti su savo mokiniais. Galiu išgirsti, kaip Petras, Jokūbas ir Jonas išgirdo, raginimą atsiliepti į Kristaus kvietimą Juo sekti. Jis užsiveda juos nuošaliai ant aukšto kalno. Dvi sąlygos gyventi su Juo širdis širdin. Skirsiu laiko pažvelgti, ar palieku širdyje vietos Jam. Ieškosiu „aukšto

kalno“, kad priimčiau, ką Dievas nori man atskleisti. Kokia ta ypatingoji vieta šiandieną?

 

 

Antradienis 20 d.

 

Atsimainymas

 

Šis laikas, praleistas su Jėzumi, leidžia apreikšti: atsimainti. Jėzus pasirodo baltai spindinčiais drabužiais ir apsireiškia kaip tikras Dievo Sūnus. Tą galiu vertinti kaip ženklą, kad Jėzus yra ir žmogus, ir Dievas. Jis daugiau nei tik „bendrakeleivis“. Jis Tas, kuriam galiu patikėti viską, ką išgyvenu. Čia ir dabar pripažinsiu, kad Viešpats, kuriam meldžiuosi, iš tiesų yra įsikūnijęs Dievas.

 

 

Trečiadienis 21 d.

 

Jėzus, Mozė, Elijas

 

Tada su Jėzumi mokiniai pamato Eliją ir Mozę. Mozė ir Elijas yra du žydų tradicijos pranašai, turėję galimybę su Juo pasikalbėti, kad išsaugotų Sandorą. Matyti juos šalia Kristaus reiškia, kad Jėzus iš tiesų yra tas, kurio žydai laukia – Mesijas. Tą galiu vertinti kaip ženklą, kad Dievas yra ne tolimas, Jis Dievas, apsireiškęs žmonėms ir tikrai su jais bendraujantis. Prisiminsiu akimirką savo gyvenime, kai tikrai jaučiau, jog Dievas šalia manęs.

 

 

Ketvirtadienis 22 d.

 

Mokinių išgąstis

 

Šiandien Bažnyčia švenčia „Šv. Petro Sostą“, kreipdama dėmesį į Romos vyskupo sostą. Mums primenama, kad Petro tarnystę iš tikrųjų pratęsia popiežiaus tarnystė. Petras patiria Atsimainymą ir, apimtas išgąsčio, nežino, nei ką sakyti, nei kaip priimti tai, kas vyksta. Ir aš galiu pabandyti

priimti šį nesupratimą, patirtą mokinių, išgyvendamas, kas mane pranoksta. Viešpatie, Tau patikėsiu, kas mane gąsdina, ko nesuvokiu apie Tave, apie Tavo valią.

 

 

Penktadienis 23 d.

 

Nuskambėjo balsas

 

Jėzaus Atsimainymo scenos centre pasirodo naujas elementas. Debesies pridengti mokiniai išgirsta: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite Jo!“ Tame paslaptingame įsakyme galiu matyti du dalykus: pirma, balsas rodo, kad Jėzus yra mylimasis Sūnus. Tad kalbama apie Jo Tėvo balsą. Per

bendrystę su Jėzumi turiu galimybę priimti Tėvo žodį. Paskui Tėvas man liepia klausyti Jo Sūnaus. Pripažinsiu, kad Jėzus tikrai yra Tėvo Sūnus. Kontempliuosiu šį Tėvo ir Jo Sūnaus meilės ryšį.

 

 

Šeštadienis 17 d.

 

Nusileisti nuo kalno

 

Kaip po nepaprastos patirties grįžti į „įprastą“ gyvenimą? Kaip mokiniai gali susitarti nepasakoti to, ką neseniai pamatė? Galiu pajusti įtampą tarp stiprios Dievo meilės patirties, galinčios atgaivinti vidinį mano gyvenimą, ir ne tokio „išskirtinio“ kasdieninio gyvenimo. Kalbama apie tai, kad mokiniai pasirengę nusileisti nuo kalno su Jėzumi! Jis visada šalia. Skirsiu laiko pažvelgti į tai, kaip Dievas „atsargiai“ įsiterpia į kasdienį mano gyvenimą.

 

 

Sekmadienis 24 d.

 

„Prisikelti iš numirusių“

 

Evangelija padeda šį pagrindinį mūsų krikščioniškojo tikėjimo tašką. Jėzus prisikelia iš numirusių. Apie tai raginama ilgai mąstyti. Pirmiausia Jis apsireiškia mokiniams kaip Tėvo Sūnus, o paskui juos moko, kad pereis mirtį, ir mirtis Jo niekaip nepaveiks. Čia girdime dvigubą tikėjimo išpažinimą, į kurį kviečia Dievas: tikėti, kad Jėzus yra Jo Sūnus, ir tikėti, kad Jis gyvas, prisikėlęs. Kaip ir mokiniai, iš pradžių turėsime sutikti visa tai laikyti savo širdyje. Leiskime, kad mūsų širdyje augtų Jo apreiškimas, ir išgirskime, kad Jis nepalieka mūsų vienų šio didžiulio slėpinio akivaizdoje. Jėzus tikrai prisikėlė, kaip skelbė mokiniams! Viešpatie, suteik mums galimybę tapti Bažnyčia, besiburiančia aplink šią Gerąją Naujieną.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).