Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo birželio 1 d. pirmadienio iki
birželio 7 d. sekmadienio, 2026
►link ŠVENČIAUSIOJO SAKRAMENTO šventės, A
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimų ir
dialogo tarp kultūrų priemone ir skatintų tokias vertybes kaip
pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas.
„Aš esu gyvoji duona“
Jn 6, 51
Ilgas Jėzaus pokalbis apie gyvąją duoną truputį mus stebina. Joje esantys įvaizdžiai galime suvokti, tik žvelgdami į Senąjį Testamentą ir į Sandoros Dievo veikimo būdą. Prisiminkime: iš Egipto išlaisvinta Dievo tauta galėjo mirti iš bado ir troškulio dykumoje, kurioje klajojo keturasdešimt metų. Tačiau Dievas pasirūpino ir ją pamaitino. Kiekvieną dieną buvo duodama paslaptingoji duona. Kiekvienas gaudavo, kiek kam reikėjo, kad išgyventų, nesirūpinant dėl kitos dienos. Iššūkis buvo pasitikėti vien Dievu, o ne kuo nors kitu. Šiandien prisikėlęs Jėzus yra šioje Eucharistijos duonoje, kuria dalijasi visi ir kuri vis atsinaujina. Ši duona mus sieja su Kristaus gyvenimu,
stipresniu už mirtį. Ir mes atiduokime savo gyvenimą paprastais kasdienio gyvenimo veiksmais.
Anne-Marie Aitken
Anuo metu Jėzus pasakė žydų miniai: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“ Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius.“
Pirmadienis 1 d.
Gyvoji duona
Kas yra Jėzus? Atsakymas nepaprastas, ypač jei įsiveliame į sudėtingus teologinius ginčus, tokius kaip ar Jis tikras žmogus / tikras Dievas. Šią savaitę Jėzus siūlo Gerąją Naujieną: svarbiausią, bet labai paprastą apibrėžimą! „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus.“ Duona? Maitinanti kasdien? Gyvoji? Ta, kuria stengiamės būti? Nužengusi iš dangaus? Tai rodo mums kelią pas Dievą. Melsiuosi pilna burna skanios duonos ir pakėlęs akis į dangų. O kas esi Tu, Jėzau?
Antradienis 2 d.
Valgyk ir gyvensi
Duona, kuri yra Jėzus, skirta valgyti, ne tik į ją žvelgti. Kodėl? Mūsų kūnui reikia maisto, kad išgyventų, nors gražaus kraštovaizdžio kontempliacija irgi mus sotina, tik kitaip! Vėl melsiuosi su kąsneliu duonos, ją valgydamas, stengdamasis pajausti, kaip gyvybė teka per mano kūną. Tai yra amžinasis gyvenimas. O kas esi Tu, Jėzau?
Trečiadienis 3 d.
Mano kūnas atiduotas
Su Jėzumi baigėsi senieji papročiai, kai buvo valgoma Dievui paaukoto gyvūno, pavyzdžiui, ėriuko ar avies, mėsa. Nuo šiol vienintelis kūnas, mus siejantis su Dievu – sutaikantis su Juo, atkuriantis gyvybinį santykį – yra duona, kurią Jėzus laužo ir duoda mokiniams: duona, kuri mums tampa
gyvybės duona. Tai ne duona, kurią priimu. Tai dovana, kurią gaunu. Melsiuosi atvertomis rankomis, pasirengęs priimti, o ne griebti, delnais pakeltais į dangų, iš kur nusileido gyvoji duona. O kas esi Tu, Jėzau?
Ketvirtadienis 4 d.
Gyvybė mumyse
Štai ko, pasak Jėzaus, neturime neturėti: gyvybės savyje. Ir ne bet kokios gyvybės, o paties Jėzaus. Ne truuputį ar pusiau gyvybės, bet gyvybės pilnatvę – gyvybės, kurią Kūrėjas nuo pat pradžių įkvėpė į Adomo plaučius. Melsiuosi pagal plakančios savo širdies ritmą (Tėvo meilės ženklą man), pagal savo kvėpavimą (Šventosios Dvasios ženklą man), laimingas, jusdamas savo kraują, tekantį po visą kūną (dovanotos gyvybės, cirkuliuojančios manyje, ženklą). O kas esi Tu, Jėzau?
Penktadienis 5 d.
O aš...
Šis pažadas nepaprastas, neįtikėtinas, nes niekas niekada žemėje nebuvo girdėjęs sakant žmogų: „Kas valgo mano kūną... tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“ Jei ją valgau, Jėzus įsipareigoja man iki galo. Net mirtis nėra gyvenimo pabaiga. Melsiuosi, atsisukdamas
į rytus, kur pateka saulė, kur nugalėta naktis. O kas esi Tu, Jėzau?
Šeštadienis 6 d.
O aš dar kartą...
Ar galime, perskaitę Evangelijos ištrauką, rasti antrąjį Jėzaus pažadą tam, kuris valgo Jo kūną? „Ir aš pasilieku jame“. Šis pažadas nėra duotas būsimajam laikui, kaip ankstesnis. Jis ištariamas, vartojant esamąjį laiką. Šis „pasilikti“ turi svorio. Jis iki galo vidinis. Jėzus nėra pašauktas, kad liktų už mūsų. Jis siekia pasilikti mumyse, kad galėtume gyventi, kaip Jis gyveno. Melsiuosi žodžiais, kurių mane išmokė Jėzus ir kuriais pats meldėsi: „Tėve mūsų, kuris esi danguje...“ O kas esi Tu, Jėzau?
Sekmadienis 7 d.
Tegyvuoja!
Kūną ir Kraują mums duoda pats Jėzus, kad turėtume gyvybę. Kūnas ir Kraujas duodami „už mus ir už daugelį“: kviečiami visi, ne tik tie, kurie dalyvauja Mišiose. Visi pašaukti būti laimingi, kad gyvena! Štai kodėl ši dovana duodama dėl „nuodėmių atleidimo“. Kristaus Kūno valgymas atkuria santykį, vienijantį vienus su kitais ir su Dievu, santykį, kurį mūsų nuodėmės nutraukė ar susilpnino. Eidami į Mišias sekmadienį, nepraeikime pro šią dovaną. Tegul ji maitina mus iš vidaus didesniam
visų džiaugsmui. Tegyvuoja Jėzus!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
