grįžti į: 

link III GAVĖNIOS sekmadienio, A

 

 

 

Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo kovo 9 d. pirmadienio iki

kovo 15 d. sekmadienio, 2026

 

 

link IV GAVĖNIOS sekmadienio, A

  

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Leonu XIV.

 

Melskimės,

kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo,

ypač branduolinio, ir kad

pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto,

o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

 

 

„Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl Jo pamokslų“

 

                                                                Jn 9, 38

   

Kokia diena šiam gimusiam aklam žmogui! Jis nieko neprašė, o štai jis – visų dėmesio centre, ypač fariziejų, kurie jį labai nuodugniai apklausia. Buvęs neregys nenuilsta kartojęs, ką jau yra pasakęs: „Jis pranašas“, nebijodamas būti atstumtas. Išgyvendami nerimą keliančius įvykius, kurie meta iššūkį mūsų tikėjimui ar mąstymui, klauskime savęs: ar reaguojame kaip fariziejai, ar kaip neregys Evangelijoje? Ar lieka abejonės, net kaltinimai, ar išdrįstame skelbti savo tikėjimą, net rizikuodami būti atstumti? Ar priimame sunkumus, kai jie iškyla, pasirinkdami pasitikėjimą? Tai ilgas kelias, kurį reikia nueiti, kaip ir aklajam. Šiuo Gavėnios metu leiskime Viešpačiui mus surasti ir atsakykime Jam

su visišku pasitikėjimu: „Tikiu, Viešpatie.“

 

Emmanuelle Huyghues Despointes,

G bendruomenė

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Joną
(Jn 9, 1.6–9.13–17.34-38)

 


Anuo metu, eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jėzus spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ („Siloamas“ reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. Kaimynai ir kiti žmonės, kurie

matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus.“ O jis atsakė: „Taip, tai aš“. Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“ Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutarė. Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“. Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. Jėzus sužinojo,

kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba.“ Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir parpuolęs pagarbino jį.

 

 

 

 

 

Pirmadienis 9 d.

 

Nematyti dienos šviesos

 

Geras būdas apmąstyti ateinančio sekmadienio Evangeliją – išgyventi kelias dienos akimirkas užmerkus akis. Bandymas išgyventi, ką reiškia būti aklam nuo gimimo (ateiti į pasaulį niekada nemačius dienos šviesos), leidžia pasinerti į Gavėnios dinamiką: tai veda į Velykų šviesą. Jėzus,

eidamas pro šalį, mato tuos, kurie nemato. Jis ne aklas. Jis yra Šviesa. Šiandien vaikščiosiu, valgysiu, melsiuosi, skambinsiu telefonu... užmerkęs akis. Viešpatie, padaryk, kad matyčiau.

 

 

 

 

 

Antradienis 10 d.

 

Purvas

 

Evangelijos kontempliaciją tęskime, atkreipdami dėmesį į Jėzaus veiksmus: Jis spjauna ant žemės, padaro purvą iš seilių, patepa juo akis. Biblijoje pasakojama, kaip Dievas Tėvas sukūrė žmogų iš dulkių, paimtų iš žemės. Koks Tėvas, toks ir Sūnus? Šiandien melsiuosi, paimdamas į ranką truputį

žemių ar molio, dar truputį vandens... ir atliksiu kūrimo veiksmus. Viešpatie, padaryk, kad matyčiau.

 

 

 

 

 

Trečiadienis 11 d.

 

Tai Jis?

 

Kartais sunku atpažinti žmogų, kuris buvo gerai pažįstamas, kai jis labai pasikeičia. Tą patyrė aklojo kaimynai. Jie negalėjo patikėti savo akimis, nes gerai matė tas, kuris anksčiau buvo elgeta. Ar tikrai jis grįžo iš tvenkinio regintis? Šiandien melsiuosi, mąstydamas apie žmones, kuriuos gerai pažįstu, galbūt net per gerai, todėl nemanau, kad jie kada nors galėtų pasikeisti... Viešpatie, padaryk, kad matyčiau.

 

 

 

 

 

Ketvirtadienis 12 d.

 

Tas žmogus ne iš Dievo

 

Kontempliaciją tęskime, klausydamiesi fariziejų reakcijų į buvusio neregio liudijimą. Kadangi Jėzus nesilaikė šabo, nes tą dieną išgydė, skelbiamas verdiktas: „Tas žmogus ne iš Dievo.“ Dvasinis įžvalgumas išties sunkus! Šiandien prašysiu Viešpaties, kad man suteiktų įžvalgią širdį, leidžiančią

atpažinti tuos, kuriais buvo žavimasi, manant, jog jie iš Dievo, o pasirodo, tokie nėra, ir tuos, kurie mus trikdo savo veiksmais, nors iš tiesų yra iš Dievo... Viešpatie, padaryk, kad matyčiau.

 

 

 

 

 

Penktadienis 13 d.

 

Išvarytas lauk

 

Pasipiktinę žmogaus, kurį jie vis dar laikė aklu, atsakymais, fariziejai jį išvarė lauk. Kaip žmogus, „visas gimęs nuodėmėse“, galėjo drįsti pamokslauti religiniams savo laiko vadovams? Šiandien kontempliuosiu šį buvusį aklą elgetą, kuris leidosi išmetamas iš tikinčiųjų bendruomenės. Jėzus daro priešingai: Jis neatmeta nė vieno... Viešpatie, padaryk, kad matyčiau.

 

 

 

 

 

Šeštadienis 14 d.

 

Surastas Jėzaus

 

Jėzus sužino apie žmogaus atskirtį. Ką daro? Jis leidžiasi ieškoti atstumtojo ir jį suranda. Jiedu nebuvo „matę“ vienas kito nuo tada, kai Jis jį išsiuntė į Siloamo tvenkinį. Buvęs aklasis negali atpažinti Jėzaus. Jis mato tik žmogų, prisiartinantį prie jo ir klausiantį: „Ar tiki?“ „O kas jis?“ – klausia žmogus. „Tu jau esi jį matęs.“ Šiandien stebėsiu neįtikėtiną šių dviejų žmonių susitikimą atskirties žemėje, tarsi būčiau šio įvykio liudininkas... Viešpatie, padaryk, kad matyčiau.

 

 

 

 

 

Sekmadienis 15 d.

 

Tai Jis tau kalba

 

Evangelija mus kreipia į esmę – į Jėzų, tą, kuris kalba mums ir trokšta kalbėtis su kiekvienu. Niekas neturėtų jaustis atstumtas, Dievas trokšta pradėti pokalbį. Reikėjo keliauti su aklu nuo gimimo žmogumi, kad suprastume, jog tikėjimas gimsta klausantis Žodžio. Nepamirškime: šiam buvusiam aklam žmogui viskas prasidėjo nuo nepažįstamojo žodžių, kuris, patepęs jam purvu akis, pasakė: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje“ – šis žodis išvertus reiškia „Siųstasis“. Elgtis kaip siųstam Jėzaus žodžio: mūsų akims nėra nieko geriau, kaip matyti šviesą.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).