Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo sausio 2 d. pirmadienio iki

sausio 8 d. sekmadienio, 2023

 

►link VIEŠPATIES APSIREIŠKIMO iškilmės, A

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės, kad ugdytojai būtų patikimi liudytojai, labiau mokantys broliškumo nei rungtyniavimo ir padėtų patiems jauniausiems ir pažeidžiamiausiems.

 

„Kitu keliu pasuko į savo kraštą“

                                                               Mt 2, 12

 

 

Geroji Naujiena: gimė Jėzus, Dievo Sūnus. Ir štai iš tolimiausių kraštų atvyksta Išminčiai, kurie leidžiasi į ilgą kelionę, kad pašlovintų Dievo Sūnų, jie – Dievo ieškotojai, kaip ir mes. Jie išyveno džiaugsmo pilnatvę, pamatę vaiką, jų širdys pasidarė tyros. Erodas irgi norėjo eiti ir nusilenkti Jėzui, bet nepajudėjo, laukė, kol kas parodys vietą, kur yra Jėzus. Pirmieji mūsų ketinimai gali būti teisingi, o paskui pamažu pasisuka kita linkme, kaip Erodui. Bet Dievas pažįsta žmonių širdis. Žino, kad jos kartkartėm sušlubuoja, išsigąsta, atsitraukia, ima dvejoti... Dievas stebi ir sapne perspėja Išminčius. Jie nedvejoja. Neklausinėdami jie esmingai pakeičia savo planus. Kvietimas mums šią savaitę prireikus nedelsiant pasukti vairą kita kryptimi ir kartu su Išminčiais – karaliais eiti visiškai pasitikint Dievu. Emmanuelle Huyghues Despointes, KG bendruomenė

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 2, 1–12)

 

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį“. Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.

 

Pirmadienis 2 d.

Keliauti drauge

Trys „karaliai“ Išminčiai iškeliavo, išvydę Rytuose užtekant ryškią žvaigždę. Šis gana egzotiškas nuotykis vaizduojamas mūsų prakartėlėse. Jie ieško prasmės, ieško Dievo, kaip tiek ieško tiek daug žmonių ir šiais laikais. Būtent kartu jie įsipareigojo Jo ieškoti be GPS, nežinodami, kur turi eiti. Jie – tikėjimo žmonės – ryžtasi leistis į kelią ir judėti pirmyn. Kokios žvaigždės išjudina mano širdį, o galbūt net fiziškai? Ir su kuo leidžiuosi į kelią? Kas yra mano kelionės draugai, mano atrama?

 

Antradienis 3 d.

Kelias

Šie žmonės iš Rytų nukeliavo ilgą kelią, kad pasiektų Jeruzalę. Galiu pabandyti įsivaizduoti šį kelią: dykuma, kalnai, upės, svetingumas... Kokias emocijas ir išgyvenimus jie patyrė? Kaip ir jų, mūsų keliai į Dievą dažnai būna nenuspėjami. Prašysiu Viešpaties Jo šviesos ir energijos, kad galėčiau su pasitikėjimu eiti pirmyn keliu, kuriuo Jis mane veda.

 

Trečiadienis 4 d.

Būti karaliumi

Šiame spalvingame pasakojime netrūksta karalių: Išminčių „karalių“, Jeruzalės monarcho Erodo ir „naujai gimusio žydų Karaliaus“. Karalių arba tų, kurie valdo mūsų pasaulį ir gyvenimą, yra daug. Ir dažnai jie, tokie, kaip Erodas, mėgsta, kad jų galią pajustų kiti. Tačiau Išminčių surastas Karalius atrodo kitoks. Melsiuosi už visus mūsų laikų karalius. O jei pats esu „karalius“, prašysiu malonės, kad visą laiką tarnaučiau visiems.

 

Ketvirtadienis 5 d.

Sulyginimas

Atkeliavus Išminčiams, atsiskleidžia tikrasis veikėjų veidas. Atsiranda susiskaldymai, kyla grėsmė: Jėzaus kančia jau prasidėjo nuo Jo istorijos pradžios. Skirsiu laiko stebėti scenoje vaizduojamą sumaištį, nerimą ir žiaurumus. Kaip reaguoju į tai, ką ten randu? O kaip savo gyvenime reaguoju į nelaimių, nesėkmių patirtis? Priimu, baiminuosi, pykstu, netenku vilties... Prašysiu Šventosios Dvasios suteikti man tinkamą nuostatą, kad galėčiau tęsti savo kelionę sunkiausiomis valandomis.

 

Penktadienis 6 d.

Prie ėdžių

Pagaliau Išminčiai atkeliauja prie Jėzaus ir Jo motinos. Tą, kurio ieškojo, jie rado Betliejuje, mieste, kurio pavadinimas reiškia „duonos namai“! Džiaugdamasis kartu su Išminčiais, apmąstysiu šį paveikslą: Jėzų, Mariją ir Juozapą, kuris neturėtų būti toli. Šis vaikas yra Dievas, tapęs žmogumi, Dievas, kuris pasidaro artimas, Dievas, kuris tampa duona. Šlovinsiu Jį, ateinantį mūsų išgelbėti, manęs išgelbėti.

 

Šeštadienis 7 d.

Dovanos

Kiekvienas Išminčius dovanoja Jėzui kitokią dovaną: auksą, smilkalus ir mirą. Dovanos, išreiškiančios karališkumą, maldą ir Kančią. Tai labai rimtos dovanos vaikui! O aš, ką šiandien aš turiu paaukoti Dievui? Pasistengsiu suvokti, kad Jis pirmas man dovanoja dovanas. Susitelksiu į save ir išvardysiu iš Jo gautas dovanas (dovanas, draugystę, malones) per šį Kalėdų laikotarpį. Visa tai atnešiu prie prakartėlės.

 

Sekmadienis 8 d.

Kitu keliu

Įvykiai – čia Erodo grėsmė – reiškia, kad Išminčiai turės grįžti namo kitu keliu. Tai patirtis, kurią išgyvename nuolat: esame vedami keliais, kurių nebuvome numatę, keliais, kuriais kartais esame išbandomi. Tačiau būtent ten Dievas mūsų laukia ir mus lydi. Būtent ten Jis duoda mums savo ramybę, žodžiais, kurie ištariami Mišių šventimo pabaigoje: „Eikite Kristaus ramybėje“. Šis paskutinis siuntimas yra labai gražus kvietimas: rinktis gyventi ramybe, kurią Viešpats mums dovanoja pasaulyje, į kurį Jis mus siunčia. Ateinančiomis dienomis leiskime, kad mumyse apsigyventų ši ramybė, ir prašykime jos kiekvieną dieną, nes ji brangi kaip kasdienė duona.

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos  .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).