Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo rugpjūčio 27 d. pirmadienio iki

rugsėjo 3 d. sekmadienio, 2023 

 

 

link 22-o sekmadienio, A

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės, kad visuomenės užribyje atsidūrę,

nežmoniškomis sąlygomis gyvenantys žmonės nebūtų

pamiršti institucijų ir niekada nebūtų laikomi beverčiais.

 

 

 

„Kas pražudo savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“

                                                                                 Mt 16, 25

  

 

Pasirinkti būti Jėzaus mokiniu nereiškia, kad reikia laikytis įstatymų, taisyklių ar net vertybių. Tai „išdrįsti pražudyti savo gyvybę“, visų pirma tai išsižadėti savęs, savo samprotavimų, minčių, idėjų ar norų, kurie, norime to ar ne, yra paženklinti žmonių dvasios. Pats Petras negali ir nenori tikėti,

kad Jėzus bus nužudytas. Jis sustoja ties tuo, kas jam neįsivaizduojama, gerai neįsiklausydamas, ką Jėzus sako: „Trečią dieną prisikelsiu“. Eiti Jėzaus pėdomis reiškia sutikti eiti kitaip, nei esame įpratę. Eiti, įsitikinus, kad Jis eina priekyje ir mus veda, drąsina, neša, kai reikia: tai sekti prisikėlusiu Kristumi. Ar tuo tikime?

 

Emmanuelle Huyghues Despointes, KG bendruomenė

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 16, 21–27)

 

Anuo metu Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ O jis atsisukęs

subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“ Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.“ 

 

 

Pirmadienis 28 d.

 

Jis turėjo eiti

 

Labai retai tenka išgirsti Jėzų sakant „turįs“. Atvirkščiai, taip sako Jo priešininkai, tie, „griežtai“ besilaikantys Įstatymo, besinaudojantys ir piktnaudžiaujantys tuo „turintys“, kad leistų pajusti savo galią ir užkrautų kitiems sunkią naštą, kurios neįmanoma pakelti. Bet čia taip kalba Jėzus. Tarsi jaustų vidinę paskatą, susitikimą Jeruzalėje, kurio negalima praleisti: „Jis turįs eiti“. Savo maldoje kontempliuosiu šį vidinį ryžtingą Jėzaus apsisprendimą. Jis jaučia, kad turįs eiti.

Leisk man, Jėzau, būti ryžtingam kaip Tu, kai to reikės.

 

 

Antradienis 29 d.

 

Prisiimta kančia

 

Jėzus skelbia savo mokiniams, kodėl nori ryžtingai eiti į Jeruzalę. Jis žino, kad negali neribotą laiką pasitraukti nuo savo priešų. Artėja paskutinio susitikimo valanda. Jo laukia Kančia, mirtis ir Prisikėlimas. Jis nenori pabėgti nuo žmonių žiaurumo ir eiti tiesiai į Prisikėlimą. Jis laisvai susitinka su neapykanta. Taip nutiko ir Jo pirmtakui Jonui Krikštytojui, kurio kankinystę prisimename šiandien. Jėzau, kokia meilė pasauliui ir savo mokiniams skatina Tave taip elgtis, rizikuojant net savo gyvybe?

 

 

Trečiadienis 30 d.

 

„Taip neturi atsitikti“

 

Kančios paskelbimas Petrui nesuvokiamas. Vos prieš kelias minutes pripažinęs, kad Jėzus yra „Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“ (Mt 16, 16), jis suklumpa: to, ką Jėzus pranašauja, negali atsitikti. Kaip galima nužudyti gyvąjį Dievo Sūnų ir kaip galima leistis būti nužudytam? Mano gyvenime

neabejotinai yra įvykių, apie kuriuos sakau sau „to neatsitiks“, nes jie neįsivaizduojami. Tad, apie tai kalbėsiu su Jėzumi.

 

 

Ketvirtadienis 31 d.

 

Dievo mintys/žmogaus mintys

 

Jėzaus reakcija audringa: Jis pirmąjį tikintįjį, Petrą, pavadina šėtonu. Tarsi atkartojama Jėzaus gundymų dykumoje scena: mintys apie Dievą (kaip Jėzus mąsto apie savo kaip Dievo Sūnaus tapatybę) prieštarauja žmonių mintims (kaip šėtonas mąsto apie Jėzaus visagalybės panaudojimą).

Jėzus ryžtingai pasirinko savo kelią. Jo nesuvilios apgaulė ar lengvos sėkmės pažadas. Kaip Petras, ir aš kartais mąstau Dievo mintimis (kai pripažįstu, kad Jėzus yra Dievo Sūnus), kartais – žmonių mintimis (kai sunkiai patikiu tuo, kas neįmanoma, o teikiu pirmenybę tam, kas gali būti lengvai patikima). Jėzau, suteik man įžvalgumo dvasią.

 

 

Penktadienis 1 d.

 

Eiti paskui Jėzų

 

Po audringo ginčo su Petru Jėzus duoda pamoką. Galiausiai, ką reiškia būti Jėzaus mokiniu? Atsakymas: eiti paskui Jį, o tai reiškia gan gerai Jį pažinti, kad nesukluptum dėl klaidingų minčių; atsisakyti savo paties sukurtų Dievo ir žmogaus įvaizdžių (savo „psichikos“: būdo, kurį patys susikuriame); pasiimti savo kryžių (ne Jėzaus), tai yra, nebėgti nuo egzistencijos sunkumų... Jei meldžiuosi, tai tam, kad išmokčiau eiti paskui Jėzų.

Tad, Jėzau, apšviesk mano kelią.

 

 

Šeštadienis 2 d.

 

Kas pražudo, atranda

    

Jėzus plėtoja savo mokymą parodydamas, kad Dievo mintys priešingos žmonių mintims. Puikiai tą iliustruoja dviejų veiksmažodžių „išgelbėti“ ir „prarasti“, paskui „prarasti“ ir „atrasti“ priešpriešos. Šiandien skirsiu laiko ir pabūsiu su šiuo paradoksu: „kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“.

Jėzau, leisk man pražudyti gyvybę dėl Tavęs.

Išmokyk mane įsitraukti į Dievo karalystę, o ne į žmonių miestą.

 

 

Sekmadienis 3 d.

 

Kokia nauda sekti Jėzumi?

 

Šio sekmadienio evangelija yra tarsi mokyklinių atostogų sąsiuvinis: turime perskaityti katekizmą, kad atnaujintume norą sekti Jėzumi. Su Petru pamatėme, kad tai nebūtinai pasiseka iš karto. Sekti tuo, kuris nugali, visi to trokšta. Tačiau sekti tuo, kuris pražus, žmogumi, kuris eina į savo pražūtį, pasiduoda, nesipriešina priešams, jokiu būdu nėra lengva. Jėzaus mokymas teka ta pačia kryptimi: jei trokštame laimėti pasaulį (ar pinigus), užkariauti Karalystę ar išgelbėti Bažnyčios gyvybę, einame klaidingu keliu. Sekimas Kristumi neduoda naudos, apie kurią galėtume svajoti.

Mišios mums tą primena: pirmiausia reikia priimti iš Jėzaus gyvybę,

kurią Jis nori mums duoti.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).