Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo vasario 3 d. pirmadienio iki

vasario 9 d.. sekmadienio, 2025

 

 

link V eilinio sekmadienio, C

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad Bažnyčios bendruomenė išgirstų jaunų žmonių,

jaučiančių pašaukimą tarnauti Kristaus misijoje

pasirinkus kunigystę ar pašauktąjį gyvenimą,

troškimus ir abejones.

 

 

 

„Įlipęs į vieną valtį, Jis mokė minias“

                                                                       Lk 5, 3

 

   

 

 

Įsivaizduokime sceną: Jėzus, sėdintis valtyje ant Tiberiados ežero, kalba miniai žmonių, susirinkusių prie šio ežero. Jo žodis aidi vandens paviršiumi, ir kiekvienas gali jį girdėti. Nereikia nei mikrofono, nei garso stiprintuvo! Jėzus sumaniai pasirenka esamas priemones. Jo žodžiai skrenda aukštyn, kad paliestų kiekvieno širdį. Jie panašūs į sėjamus grūdus. Svarbu ne tiek žodžių turinys, kiek garsas ir balso tonas. Per šį žmogų Jėzų mums kalba Dievas. Vėjas neša Gerąją Naujieną apie Karalystę. Šis žodis skirtas ne elitui, jis skirtas visiems. Ar šiandien esame pasirengę jų klausytis? Ar būsime tarp tų pasiuntinių, kurie perduoda išgirstą žodį, kad jis pasiektų kuo daugiau žmonių? Kokias po ranka esančias priemones pasirinksime?
Anne-Marie Aitken
Evangelija pagal šventąjį Luką
(Lk 5, 1–11)

 


Anuo metu, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis stovėjo prie Genezareto ežero ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties. Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Írkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui.“ Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus.“ Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo. Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“ Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę; taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.

 

 

 

 

Pirmadienis 3 d.

 

 

Rekordinis klausytojų skaičius

 

 

Įsivaizduokime šios savaitės evangelijos sceną: minia, žmogus. Minia susispiečia aplink Jėzų: minia gausi, spalvinga ir susispaudusi. Krantas: Tiberiado jūros, Genezareto ežero krantas. Didelis vandens telkinys, pilnas žuvų, kurias taip skanu valgyti. Tai vyrų, kurie pragyvena iš žvejybos ir maitina minias, darbo vieta. Prie kranto stovi valtys. Ką veikia minia? Ji klausosi Dievo žodžio, kaip rašo Lukas. Tai tarsi Žodžio liturgija bažnyčioje po atviru dangumi. Įsitaisysiu šioje minioje. Skubėsiu klausytis Dievo žodžio. Argi ne tai reiškia melstis? Klausysiuosi.

 

 

 

Antradienis 4 d.

 

 

Perdavimo meistriškumas

 

 

Kaip padaryti, kad minia girdėtų lauke, be mikrofono ar garsiakalbio? Jėzus nenori šaukti, juo labiau rėkti. Jis trokšta mokyti, kad visi Jį išgirstų, trokšta pradėti pokalbį. Taigi, pamatęs dvi valtis, įsėda į vieną, paprašo jos savininko truputį atsistumti nuo kranto. Jis kalbės iš ten, sėdėdamas, ir Jo balsas bus girdimas, tarsi rikošetu atšoks nuo vandens. Žvelgsiu, kaip Jėzus naudojasi savo laikų priemonėmis, kad galėčiau Jį išgirsti. Taip Jis palengvina santykius. Argi ne tai reiškia melstis? Tu palengvini.

 

 

 

 

Trečiadienis 5 d.

 

 

Asmeninis Žodis

 

Keista: Lukas rašo, kad Jėzus baigia kalbėti (miniai), bet tuoj pat kreipiasi į Simoną, valčių savininką. Jėzus iš tiesų yra Dievo Žodis: Jis gali mokyti minią, o tada užmegzti pokalbį su maža grupe. Jis kviečia: „irkis į gilumą“, "užmeskite“. Jis tą daro rimtai, atsižvelgdamas į profesiją: į žvejybą. Klausysiuosi, kaip Jėzus užmezga asmeninius santykius. Jis kviečia irtis į gilumą. Argi ne tai yra malda? Irsiuosi pirmyn.

 

 

 

 

Ketvirtadienis 6 d.

 

 

Mano žodis / Tavo žodis

 

 

Simonas kreipiasi į Jėzų „Mokytojau“. Be jokios abejonės, jis klausėsi minios mokymo ir suvokė, kad kalba mokytojas. Jis išdrįsta Jam paprieštarauti, bet pasirenka pasitikėjimą. Klausysiuosi Simono reakcijos ir žvelgsiu į jo drąsą („dėl Tavo žodžio“, o ne dėl abejonių, pagrįstų patirtimi). Argi ne tai yra malda? Dėl Jo žodžio.

 

 

 

Penktadienis 7 d.

 

 

Gausa

 

Po nakties nesėkmės – „dėl Tavo žodžio“ valtys perpildytos. Tinklai pradeda trūkinėti. Kiti atplaukia į pagalbą, nes Simonas priblokštas. Abi valtys kone skęsta. Kontempliuosiu tinklus, žuvis, valtis, bičiulius, kurie atskuba į pagalbą. Gausumas, perpildymas, sklidinumas, nuostaba... Argi ne tai yra malda?

Tu pripildai.

 

 

 

Šeštadienis 8 d.

 

 

Gausa

 

„Tai matydamas”, Simonas supanikuoja. Jis iš tikrųjų nežino, kas stovi prieš jį, bet įtaria, kad Jis atėjęs nuo Dievo, visiškai Kitokio, To, prieš kurį niekas negali stovėti nealpdamas. Kas jis, Simonas, toks, kad būtų vertas stovėti priešais Jį? Jis per didelis: „Pasitrauk nuo manes.“ Atsistojus Dievo akivaizdoje, yra dėl ko išsigąsti. Tokia artumo su Dievu patirtis neįmanoma, kai žmogus tam nepasirengęs. Tačiau... Argi ne tai yra malda? Tu pripildai.

 

 

 

Sekmadienis 9 d.

 

 

Pažadas ateičiai!

 

Jėzaus susitikimas su Simonu (ir jo draugais) byloja, kaip esame susiję su Jėzumi. Tai tarsi parašas, kur galima atpažinti žodžio svarbą, jo veiksmingumą, jei elgiamės juo pasikliaudami, Dievo dovanų gausą, išgąstį, kai tą patiriame, suteiktą nuraminimą („nebijok“), ir galiausiai – Simonui duotą pažadą („Nuo šiol jau žmones žvejosi“). Ne tiek pakeista profesija (Simonas lieka žvejas), kiek pakeista gyvenimo kryptis: sekimas Tuo, kuris mumyse ir aplink mus skleidžia gyvenimą.

Irkimės į gilumą!

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).