Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 6 d. pirmadienio iki
balandžio 12 d. sekmadienio, 2026
►link GAILESTINGUMO sekmadienio, A
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės už kunigus,
išgyvenančius pašaukimo krizę,
kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjmą,
o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.
„Imkite Šventąją Dvasią“
Jn 20, 22
„Ramybė jums“, –sako mums Jėzus šio sekmadienio Evangelijos pradžioje. Ir tą pakartoja dar kartą, tarsi netyčia būtume neišgirdę. Šiais žodžiais Jėzus mus ragina paleisti savo baimes, išeiti iš savęs, plačiai atverti ausis ir širdis. Jis tęsia, duodamas dar vieną dovaną, tokią pat nuostabią kaip ramybę: „Imkite Šventąją Dvasią.“ Kad priimtume Šventąją Dvasią, mums reikia vidinio pasirengimo, turime pereiti daug etapų, panašių į Tomo. Argi ne visi esame kaip Tomas? Vis siekiame suvokti prieš klausydamiesi, kontroliuoti savo gyvenimą prieš pasitikėdami, pamatyti prieš patikėdami tikėjimo polėkiu? Paprasčiausiai keliaukime šią savaitę su pasitikėjimu,
apmąstydami Viešpaties kantrybę ir pedagogiką, kad mūsų širdyje apsigyventų ramybė ir neklausinėtume tuščių klausimų.
Manuel Grandin, jėzuitas
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane
siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“ Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo:
„Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“ Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.
Pirmadienis 6 d.
Baimės spyna
Po Jėzaus mirties mokinius įkalino baimė. Baimės sunku atsikratyti, ji klastinga: ji mus blokuoja, varžo, paralyžiuoja. Būtent kai patiriame baimę, Jėzus pasirodo mūsų gyvenime. Tad bandykime atpažinti, kas mus uždaro ir kas sukelia baimę – skirtingumų, šiuolaikinio pasaulio, ateities, savęs,
įsipareigojimo, mirties baimę... nes Viešpats visada prie durų, Jis nenuilstamai beldžiasi. Kai plačiai atveriu duris, Kristus yra ten. Aleliuja!
Antradienis 7 d.
Jo buvimo priėmimas
Jėzus ateina į mūsų klajones, mūsų paklydimus, mūsų aklavietes. Taip, Jis yra mūsų gyvenimo valtyje, net jei ne visada Jį atpažįstame. Jis yra buvimas, dažnai netikėtas, kartais nerimą keliantis, visada kupinas atjautos, nes anapus mirties Jis yra „Emanuelis“, „Dievas su mumis“. Kai priimu dienos netikėtumus, kai Jam palieku vietą savo valtyje, Kristus yra ten. Aleliuja!
Trečiadienis 8 d.
Ramybės džiaugsmas
„Ramybė jums“. Kaip malonu, koks gilus džiaugsmas, kai patiriame ramybę. Kiekvienoje situacijoje Viešpats man trokšta suteikti savo ramybę: kai keliuosi, kai dirbu, kai vaikštau, kai ilsiuosi, kai klausausi; ir Jo ramybė perkeičia mano gyvenimą. Teateinie ramybė, būkime pasirengę, nes ji dažnai ateina tada, kai mažiausiai jos tikimės, kaip ir mokiniai šį sekmadienį. Kai sudedu savo paties užsivėrimo ginklus, Kristus yra ten. Aleliuja!
Ketvirtadienis 9 d.
Jėzus mylėjo
Kuriantį savo kvėpavimą Jėzus paskleidžia ant mokinių. Kuriantis kvėpavimas, panašus į kvėpavimą, Dievo kvėptą ant Adomo (Pr 2,7), panašus į tą, kuris perskyrė jūrą (Iš 15,8), panašus į gydantį kvėpavimą ant sergančio Tobito akių (Tob 6,9). Kuriančiu savo kvėpavimu Jėzus suteikia mums naują gyvenimą. Šis Šventasis Kvėpavimas yra gyvenimas, jungiantis mus su Sūnumi naujam gyvenimui. Kai leidžiuosi būti glostomas Gyvybės kvėpavimo, tarsi švelnaus vėjelio, Kristus yra ten. Aleliuja!
Penktadienis 10 d.
Atleidimo paguoda
Dievas gali atleisti be mokinių pagalbos. Taigi, kokia nuostabi misija patikėta tiems, kurie Jo išsižadėjo Alyvų sode, kurie Jį išdavė. Nors kartais neigiu ir abejoju, Šventoji Dvasia mane vienija su Kristumi, ir tai kvėpavimas, mane siunčiantis pas kiekvieną žmogų, kad atriščiau, kas yra jų mirties, atskirties ir apmaudo šaltinis. Jei atrišu mazgus, trukdančius santykiams, Kristus yra ten. Aleliuja!
Šeštadienis 11 d.
Tikėti nematant
Tomas nedvejoja: jis aiškiai įvardija ir išdėsto savo sąlygas, kad galėtų patikėti Prisikėlimu, atkakliai ir karštai. Jis atstovauja mūsų abejonėms, mūsų klausimams. Jis primena mums, kaip trokštame suprasti, kontroliuoti dalykus, atmesti tai, kas nepaaiškinama, o ne iškart pasitikėti. Kai išsakau savo abejones, kai pereinu per mirtį, tai Velykos ir Kristus yra ten. Aleliuja!
Sekmadienis 12 d.
„Mano Viešpats ir mano Dievas“
Viešpats laukė savaitę. Laukimas dažnai prailgsta, ir turime priežasčių skųstis, maištauti ir nusigręžti nuo Dievo. Taip ir elgiasi Tomas. Tačiau gilios abejonės nesutrukdo jam po aštuonių dienų sugrįžti. Langas atviras; Tomas pasirengęs priimti, kas jam nesuvokiama. Daugiau jokių klausimų; Tomas tiesiog daro tai, ko Jėzus prašo. Leiskime ir mes šiam atpažinimo šūksniui išnerti mums iš būties gelmių: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ ir prašykime malonės, kad būtume išgydyti iš savo netikėjimo.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
