Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo spalio 2 d. pirmadienio iki

spalio 8 d.. sekmadienio, 2023

 

 

 link 27-o sekmadienio, A

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės už Bažnyčią, kad įsiklausymą ir dialogą ji priimtų kaip

gyvenimo būdą visais lygmenimis ir į visus pasaulio pakraščius

leistųsi vedama Šventosios Dvasios.

 

 

 

„Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną“ 

                                                                                 Mt 21, 33

  

 

Kokia dramatiška istorija! Atrodo, žmonija mėgsta žiaurumus. Kaip skleidžiasi šių žudikų vynininkų žiaurumas ir agresija. O ypač koks kontrastas su šeimininko elgesiu, kuris, atrodo, viską daro su pasitikėjimu, kad išsaugotų savo vynuogyną, patikėdamas jį kitiems, ir net leidžiasi į kelionę. Tačiau vynininkus užvaldo pavydas, o pavydas reiškia žiaurumą. Be jokios abejonės, nesijaučiame žmogžudžiai ar išnaudotojai, tačiau labiau nei įsivaizduojame, kuriame strategijas, kaip pasisavinti tai, ką mums davė veltui Dievas: gyvenimą, laiką, dovanas, žemę, santykius, net tikėjimą... Šis

ryškus palyginimas skirtas mums pažadinti! Nesielkime kaip šeimininkai, o kaip darbininkai, kuriems pasisekė, nes buvo pasirinkti šiai misijai. Palaikykime vieni kitus ir darykime gera, būkime žmonės,

galintys būti geri ir dėkokime.

 

Manuelis Grandinas, jėzuitas

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 21, 33–43)

 

Anuo metu Jėzus kalbėjo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams: „Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: ‘Jie drovėsis mano sūnaus’. Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą’. Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“ Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių.“ Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir

mūsų akims tai nuostabą kelia. Todėl sakau jums: Dievo Karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.“

 

 

 

 

Pirmadienis 2 d.

 

Didelė įtampa

 

Šioje scenoje Jėzus yra Jeruzalėje, priešais aukštuosius kunigus ir tautos seniūnus. Jis žino, kas Jo laukia, Jis paskelbė apie savo Kančią mokiniams, o dabar kreipiasi į norinčius Jį nužudyti ir gaudančius klausimais, kad įviliotų į spąstus. Tame pačiame skyriuje evangelistas, nusitaikantis į

savo laikų fariziejus, aprašo kitas konfrontacijas, kai Jėzus savo priešininkams sako labai kietus žodžius. Pabandysiu įsivaizduoti, ką Jėzus jaučia. Kontempliuosiu Jo drąsą ir apsisprendimą atlikti savo misiją iki galo. Prašysiu Jo tokios pat drąsos kovojant dienos kovas.

 

 

Antradienis 3 d.

 

Pradžioje...

 

Istorija prasideda gerai. Palyginimo pradžioje Jėzus aprašo organizuotą ir toliaregį šeimininką: jis įveisia vynuogyną, paskui nuo žvėrių sumūrija aptvarą, o nuo vagių – pastato sargybos bokštą. Įrengia spaustuvą ir išnuomoja vynuogyną vynininkams. Kaip ir palyginime apie talentus, prieš

išvykdamas į kelionę, šeimininkas patiki savo turtą. Dar kartą perskaitysiu palyginimo pradžią, apmąstydamas šio šeimininko elgesį, šeimininko, kuris pasitiki savo darbininkais. Ką tai man kalba apie Dievą ir santykį, kurį Jis trokšta sukurti su mumis, su manimi?

 

 

Trečiadienis 4 d.

 

„Padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu“

 

Vynininkų godumas istoriją paverčia nusikaltimu. Tris kartus vynuogių augintojai nedvejodami primušė, nužudė, užmėtė akmenimis. Kokius jausmus man sužadina šios žiaurios scenos? Į ką jos mane kreipia? Pranciškaus Asyžiečio, kurio šventę švenčiame šiandien, užtarimu, pavesiu visas smurto, žiaurumo aukas ir prašysiu Viešpaties malonės, kad būčiau taikos ir ramybės pasiuntiniu. Patikėsiu ir visus žmones, šiandien dalyvaujančius Sinode, kurį sukvietė popiežius.

 

 

Ketvirtadienis 5 d.

 

Dialogo menas

 

Pats Jėzus nesako, koks likimas laukia šių vynininkų, kaltų dėl vagysčių ir žmogžudysčių. Jis klausinėja savo priešininkus, kurie, kaip nuspėjama, atsako pagal to meto teisingumą ir sveiką protą. Taigi šeimininkas „žiauriai nužudys piktadarius“ ir patikės savo vynuogyną sąžiningiems vynininkams. Stebėsiu, kaip Jėzus suklaidina savo pašnekovus ir parodo jų prieštaravimus. Patikėsiu Viešpačiui prieštaringas situacijas, kurias patiriu, ir prašysiu Šventosios Dvasios, kad įkvėptų mane, kai kalbu.

 

 

Penktadienis 6 d.

 

„Jis išsiuntė savo sūnų“

 

Šeimininkas atsiunčia savo sūnų, o vynininkai jį nužudo, kad turėtų palikimą. Per šią istoriją Jėzus pasirodo kaip Dievo Sūnus ir leidžia pajusti savo priešininkams, kad žino jų troškimą Jį nužudyti. Jis suvokia ir vaidmenį to, kuris ateina nuskinti vaisių ir reikalauja atsiskaitymo. Tai trikdo kunigus ir seniūnus. Ką tai man įkvepia? Tai galimybė paklausti savęs, kokią vietą savo gyvenime skiriu Jėzui: ar Jis man Išgelbėtojas, bičiulis, vadovas? Jėzau, suteik man malonę, kad pažinčiau Tave dar labiau.

 

 

Šeštadienis 7 d.

 

Duoti vaisių

 

Ištrauka baigiasi Jėzaus įspėjimu priešininkams: Dievo karalystė bus iš jų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių. Kaip ir palyginime apie talentus, kur kalbama apie šeimininko patikėtų pinigų pagausinimą, darbininkai atsakingi už tai, kad karalystė augtų, nepasiglemžiant vaisių. Kokią

reikšmę tai gali turėti man šiandien? Kaip galiu bendradarbiauti su Dievu savo gyvenimu, savo darbu? O kokius vaisius galiu atnešti Dievui? Pamąstysiu apie tai.

 

 

Sekmadienis 8 d.

 

„Imk ir priimk“

 

Šis palyginimas primena mūsų, kaip Karalystės darbininkų, atsakomybę. Vynuogininkų kaltė – jie pamiršta, kad už darbą gauna atlyginimą, o vynuogynas ir jo derlius jiems nepriklauso. Jėzus mus ragina elgtis kaip gerus ir ištikimus tarnus. Pasitikėkime Dievu, kuris duoda pirmas ir kiekvienam pagal gebėjimus. Nebijokime reiklaus šeimininko ir remkimės į jo gerumą bei meilę, kad atsakytume su polėkiu. Galime prašyti malonės atskirti dovanas, kurias Dievas mums asmeniškai dovanoja, kad atiduotume Jam vaisius Ignaco žodžiais: „Imk ir priimk visa, ką turiu ir valdau. Tu, Viešpatie, man tai davei, Tau visa grąžinu“. Šios dovanos tikrai skirtos visiems. Jos skirtos visiems, kurie sudaro Bažnyčią, kaip popiežius Pranciškus sakė per pasaulines jaunimo dienas: „Bažnyčia skirta visiems, visiems, visiems!“

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).