Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 27 d. pirmadienio iki
gegužės 3 d. sekmadienio, 2026
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės, kad visi –
nuo didžiųjų gamintojų iki smulkiųjų vartotojų –
nešvaistytų maisto ir stengtųsi užtikrinti,
kad kiekvienam būtų prieinamas kokybiškas maistas.
Niekada to nepasakoma aiškiai: Jėzaus mirtis ir Prisikėlimas atveria unikalų dalyką. Jėzų galime pasiekti lengvai. Jis veda pas Dievą, visatos Kūrėją. Veda mums nekeldamas baimės ar panikos – juk kelyje Dievas apsireiškia kaip Jėzaus Tėvas ir mūsų Tėvas. Perėjimas iš mirties į gyvenimą su Jėzumi, Prisikėlusiuoju, leidžia sunykti klaidingiems Dievo paveikslams, kurie vis dar gali būti užsislėpę mūsų širdyje. Klaidingiems paveikslams, kurie skatina bijoti pasmerkimo, o ne ragina vienam su kitu susitaikyti, jaustis parklupdytiems, sulinkusiems po sunkia našta, o ne stovėti su prisikėlusiu Kristumi. Pereiti per Jėzų – tai pasirinkimas, įpareigojantis mus pakelti tuos, kurie pažeminti, pakelti nuolankiuosius ir pamaitinti alkstančius... Taip tampame to paties Tėvo, kuriam išdrįstame melstis, vaikais, kaip išmokome iš Jėzaus, mūsų Gelbėtojo. Tad nepraleiskime progos gyventi su Prisikėlusiuoju.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!’? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten,
kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią.“ Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę.“ Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana.“ Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’? Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų! Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą.“
Pirmadienis 27 d.
Vieta šalia Jo
„Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“, – sako Jėzus mokiniams. Juntamas jų nerimas išgirdus, kad Jėzus juos palieka ir išeina į „savo Tėvo namus“. Tačiau Jis paaiškina priežastį: „Einu jums vietos paruošti!“ Klausysiuosi Jėzaus mokiniams palikto pažado. Jis išeina ne pasirūpinti savimi ar savo
Tėvu; Jis išeina paruošti vietos kiekvienam šalia savęs. Jis sugrįš pasiimti savųjų! Galiu skonėtis šiuo Jėzaus, ruošiančio man vietą šalia savo Tėvo, pažadu.
Antradienis 28 d.
Jėzus, kelias pas Tėvą
Tomas užduoda esminį krikščioniškojo tikėjimo klausimą: kaip galime žinoti kelią, kuriuo eina Jėzus? Jėzus mini vietas, kuriose reikia „įsikurti“ („Tėvo namus“, „buveines“, „kur aš einu“). Todėl Tomui reikia paaiškinimo. Kur šios vietos, apie kurias kalba Jėzus? Kaip galime ten patekti? „Aš esu
Kelias.“ Keistas atsakymas. Jei kelias yra asmuo, o ne vieta, tai turiu užmegzti santykį su Jėzumi, kad „nueičiau pas Jį“. Koks mano santykis su Jėzumi šiandien?
Trečiadienis 29 d.
Pažinti Jėzų, pažinti Tiesą
„Kelias, Tiesa...“? Kodėl kalbama apie „Tiesą“, atsakant į Tomo klausimą? Kai Jėzus sako, kad Jis yra „Kelias“, matau ryšį su vieta, „kur Jis eina“: tai kelias pas Tėvą. Tačiau jei įsivaizduoju, kad yra „kelias“, kuriuo galima eiti, galiu įsivaizduoti ir kitus kelius, vedančius tolyn nuo Dievo. Todėl Jėzus
yra ne tik vienas iš daugelio kelių, Jis yra TIKRASIS KELIAS, vedantis pas Dievą. Jėzau, renkuosi Tave kaip tikrąjį Kelią, kad priartėčiau prie Dievo savo gyvenime.
Ketvirtadienis 30 d.
Priimti Gyvenimą, einant pas Tėvą
Kelias, Tiesa ir… Gyvenimas. Mane gali nustebinti ir tai, kad Jėzus kelią pas Tėvą sieja su kitu elementu. Su Gyvenimu. Ne su kiekvieno gyvenimu ar su kiekvieno keliu. O su gyvenimu, duotu visiems. Jėzus čia kalba apie save kaip apie dovaną, duotą visiems veltui. Ir būtent dėl šio duodamo gyvenimo einame pas Tėvą, nes „niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per Jį“. Tačiau Pilypas, regis, nėra iki galo tuo įsitikinęs. Jei tikslas yra gyventi su Tėvu, tai kodėl reikia eiti per Jėzų? Argi negana vien Tėvo? Kaip priimu šiuos kiek slėpiningus žodžius? Ir kaip dalijuosi šiuo duodamu apsčiu
gyvenimu su kitais?
Penktadienis 1 d.
Tėvas be Sūnaus?
Žodžiai „Tėvas“ ir „Sūnus“ persmelkia visą šią sceną. Ir tais žodžiais „Tikėjimo išpažinime“ kreipiamasi į Dievą. Neįmanoma kreiptis į vieną be kito. Tėvas yra tėvas, jei turi vaiką. Sūnus yra tas, kuris turi tėvą. Tad savo tapatybę jie gauna vienas iš kito. Tai santykių klausimas, ir toks iš tiesų
yra Dievo buvimo būdas. Kalbant apie tėvus, šiandien švenčiame Juozapą darbininką. Darbas yra ženklas, kad esu gyvas ir kad darau kai ką šiame man duotame gyvenime. Apmąstysiu Juozapo asmenį, Juozapo, kuris priėmė Jėzų į savo gyvenimą ir darbavosi, kad leistų Jam gyventi ir gyventų
šalia Jo.
Šeštadienis 2 d.
Tikėti
Jėzus neprašo savo mokinių suvokti Jo santykio su Tėvu, vadovaujantis protu. Priešingai, Jis kviečia juos atlikti tikėjimo aktą, tikėti nematant, kad Jis iš tiesų yra Sūnus, per kurį jie turi pereiti, kad sutiktų Tėvą. Tačiau šis tikėjimo slėpinys nėra be „įrodymų“. „Tikėkite bent dėl pačių darbų.“ Jėzus
kviečia mane atpažinti dievišką Jo sūnystę, apmąstant darbus, kuriuos Tėvas per Jį atlieka. Prisiminsiu Evangelijos ištrauką, kurioje Tėvo darbas per Jėzaus veiksmus mane giliai sujaudino.
Sekmadienis 3 d.
Pakviesti į „daugiau“
Šioje Evangelijoje gausu simbolių: „Tėvo namai“, „Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“, „Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą“. Ar tikėjimas yra mokslininkų reikalas, norint suvokti tikslią šių žodžių prasmę? Tačiau Jėzus kalba savo mokiniams, kurie, kaip ir daugelis iš mūsų, nėra teologai. Taigi tai ne „žinojimo“ klausimas. Jėzus nekviečia mūsų būti mokslininkais, Jis kviečia patirti Dievo meilę per šiuos žodžius. Tai kvietimas skonėtis Žodžiu, kad užmegztume kitokį santykį su Dievu.
„Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius.“ Tikėti Jėzumi reiškia „daryti“, veikti. Susitikimas su Dievu ir Jo meilės priėmimas leidžia mums kartu kurti Bažnyčią. „Didesni darbai“ – tai kvietimas nestatyti ribų šiai meilei visiems! Štai ką reiškia „pažinti“ Tėvą.
Viešpatie, trokštame ir toliau susitikti su Tavimi, kad priimtume Tavo meilę ir dalytumės ja su visomis seserimis, kurias sutinkame, ir visais broliais, kuriuos sutinkame.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
