Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo vasario 23 d. pirmadienio iki

kovo 1 d. sekmadienio, 2026

 

 

link II GAVĖNIOS sekmadienio, A

  

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Leonu XIV.

 

Melskimės,

kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo,

ypač branduolinio, ir kad

pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto,

o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

 

 

„Jo veidas sužibo kaip saulė“

 

                                                                Mt 17, 2

   

 

Tačiau kas iš tikrųjų nutiko ant to kalno? Ką matė mokiniai? Ką patyrė Jėzus? Kaip galime suvokti šį Mozės ir Elijo apsilankymą? Jėzus pasiima ir užsiveda nuošaliai artimiausius savo mokinius– tris, kurie bus su Juo Getsemanės sode ir prie Jairo dukters lovos. Jau mirtis ir prisikėlimas jaučiami mūsų scenoje, o tam reikia konfidencialumo. Jėzaus žiniai apie asmeninį Jo likimą nereikia viešumo. Kalbama apie pokalbį. Taigi Jėzus juos nusiveda toliau nuo minios, į kalną, į vietą, kur žemė susilieja su dangumi. Turime galimybę ir mes išdrįsti kopti į savo gyvenimo kalnus, kad

įeitume į asmeniškesnį ryšį su Juo. Nebūtinai reiktų aukštos viršukalnės, tarsi Dievą atrasti galima tik nuvargus, išsekus. Jėzus mums duos drąsos ir kantrybės kopiant į mūsų kalnus. Gero kopimo su Juo šią savaitę.

 

Manuel Grandin, jėzuitas

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą
(Mt 17, 1–9)

 


Anuo metu Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. Tuomet Petras ir sako Jėzui:

„Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui.“ Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.“

 

 

 

 

 

Pirmadienis 23 d.

 

Ant aušto kalno

 

Biblijoje kalnas yra susitikimo su Dievu vieta. Mozė gavo Įstatymo plokštes ant Sinajaus kalno. Elijas sutiko Dievą ant Horebo kalno, pasigirdus tyliam balsui, o ne audroje ar žemės drebėjime. Keliauti į kalną reiškia kilti aukštyn, atsitraukti į nuošalę ir atsiverti. Paskelbęs apie savo kančią,

Jėzus užkopė į Taboro kalną. Per šią Gavėnią, Viešpatie Jėzau, norėčiau lydėti Tave kopiantį ant kalno, atsitraukti nuo savo gyvenimo būdo, kad labiau susivienyčiau su Tavimi. Suteik man tam drąsos.

 

 

 

 

Antradienis 24 d.

 

Petras, Jokūbas ir Jonas

 

Jėzus į kalną kopia ne vienas; Jis pasiima su savimi artimiausius mokinius: Petrą, Jokūbą ir Joną, kurie bus su Juo ir ant Alyvų kalno. Akivaizdu, vis kalbama apie kalną! Jėzus trokšta įtraukti juos į lemiamus savo gyvenimo įvykius, kad sustiprintų jų tikėjimą ir įvestų juos į savo slėpinį, net jei jie

prislėgti to, kas vyksta. Per šią Gavėnią, Viešpatie Jėzau, pasiimk mane su savimi. Palieku iniciatyvą Tau. Tik Tu gali mane nuvesti ten, kur negalėčiau nueiti vienas, o ir su kitais.

 

 

 

 

Trečiadienis 25 d.

 

Saulė ir šviesa

 

Kalne vyksta kai kas visiškai nenuspėjamo. Jėzaus veidas pasikeičia; Jį apgaubia šviesa taip stipriai, kad mokiniai apakinami ir atranda naują Jėzaus veidą, kurio dar niekada nebuvo matę. Ar jau jie jaučia Prisikėlimo šviesą? O jei per šią Gavėnią, Viešpatie Jėzau, pažvelgčiau į savo brolių ir seserų veidus, ieškodamas juose esančios šviesos, jei matyčiau juos atsimainiusius, į juos žvelgčiau Tavo šviesoje.

 

 

 

 

Ketvirtadienis 26 d.

 

Mozė ir Elijas

 

Šios dvi asmenybės iš Senojo Testamento mums gerai pažįstamos. Ir jos išgyveno stiprią dvasinę patirtį ant kalno. Sakoma, jog jų sugrįžimas pranašauja Mesijo atėjimą. Ir štai Mozė ir Elijas kalbasi su Jėzumi ant Taboro kalno, tačiau apie jų pokalbio turinį nieko neatskleidžiama. Ar tai būdas pasakyti, kad Jėzus iš tiesų yra laukiamas Mesijas? Per šią Gavėnią, Viešpatie Jėzau, atverk mano protą ir širdį tam, kas didesnio už mane. Kad leisčiausi nustebintas naujovių ir to, ko nenumačiau ir kam nesiruošiau iš anksto.

 

 

 

 

Penktadienis 27 d.

 

Šešėlis ir debesis

 

Jėzaus drabužių baltumą pakeičia skaistus debesis, savo šešėliu uždengiantis mokinius, kaip debesis, lydėjęs žmones, keliaujančius iš Egipto į Pažadėtąją Žemę, ir kaip debesis, uždengęs Mariją, kai angelas Gabrielius paskelbė apie Jėzaus gimimą. Debesis, mums atskleidžiantis veiklų, bet pridengtą Dievo buvimą. Debesis, išsklaidantis mūsų širdies tamsą ir atveriantis mus nežinomybei. Tegu per šią Gavėnią, Viešpatie Jėzau, Dvasia mane apgaubia savo šešėliu, kad drauge su Tavimi kopčiau į Velykas.

 

 

 

 

Šeštadienis 28 d.

 

Be baimės

 

Mokiniai gundomi pasilikti kalne ir pastatyti tris palapines: Jėzui, Elijui ir Mozei, tarsi norėtų sustabdyti laiką ir pasilikti pirmojoje Sandoroje. Tačiau jie turi eiti tolyn, tęsti savo kelionę, nes jų laukia sunkumai, kaip ir Jėzaus. Prieš kančią turi būti sustiprintas jų tikėjimas ir viltis. Jėzus kviečia juos atlaikyti pasitikint. Per šią Gavėnią, Viešpatie Jėzau, mūsų gyvenimas eina per pakilimus ir nuosmukius. O ir mūsų pasaulis patiria daug sukrėtimų. Suteik mums pasitikėjimo, kad galėtume juos įveikti drauge su Tavimi.

 

 

 

 

Sekmadienis 1 d.

 

„Šitas yra mano mylimasis Sūnus.

Klausykite Jo!“

 

Iš debesies pasigirdo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite Jo!“ Palaiminti mokiniai, girdėję šiuos žodžius. Šis balsas jau buvo pasigirdęs per Jėzaus Krikštą tais pačiais žodžiais. Šį antrąjį Gavėnios sekmadienį ir mums gera klausytis Tėvo balso ir atpažinti Jėzuje

mylimąjį Sūnų, kuriuo Jis gėrisi. Jei Jis gėrisi Jėzumi, Jis gali gėrėtis ir kiekvienu iš mūsų, kurie esame pakrikštyti Jo vardu, kad eitume paskui Jį, kad gyventume kaip Jis. Su Juo ir mes esame kviečiami eiti iki kryžiaus, kad rastume gyvenimo pilnatvę. Štai ką švenčiame kiekvienoje Eucharistijoje.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)