Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo kovo 23 d. pirmadienio iki
kovo 29 d. sekmadienio, 2026
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo,
ypač branduolinio, ir kad
pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto,
o dialogo ir diplomatijos kelią.
„Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Osana aukštybėse!“
Mt 21, 9
Ši Evangelija kelia nerimą, trikdo. Džiūgaujanti minia kloja ant žemės savo apsiaustus ir šlovina Jėzų, o po kelių dienų pareikalaus Jo mirties. Ir mes iš visos širdies skelbiame: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ Nedvejodami tą skelbiame kiekvienose Mišiose. Ir vis dėlto, netrukus po Mišių ar dar net joms nesibaigus, išsižadėsime Kristaus savo elgesiu, žvilgsniu, mintimis, žodžiais, veiksmais... Tikrai. Tačiau Jėzus žino, kad esame nusidėjėliai, ir priima mus tokius, kokie esame. Išlikime džiugūs. Atėjimas į Mišias mūsų teneliūdina, bet vėl tepanardina į neįtikėtiną džiaugsmą matant Viešpatį, pergalingai įžengiantį pas mus. Sutikime Jį be baimės.
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Kai prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilą su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos
paleis.“ Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai: Pasakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio. Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta. Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o
Jėzus užsėdo ant viršaus. Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir
klausinėjo: „Kas jis toksai?“ O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto.“
Pirmadienis 23 d.
Besiartinant prie Jeruzalės
Iš Betliejaus į Jeruzalę: kokią ilgą kelionę Jėzus nukeliavo, norėdamas paskelbti apie artėjantį Dievo Karalystės atėjimą! Ši žinia buvo skelbiama gydant, parodant atjautą ir pasitelkiant galingus žodžius, kaip skelbė Senojo Testamento pranašai. Keliaudamas Jėzus suvokė, kad kelio gale Jo
laukia kryžius, nes Jis per daug trikdė nusistovėjusią tvarką. Kelis kartus Jis skelbė mokiniams apie savo kančią ir mirtį – šią žinią jiems buvo labai sunku suvokti. Viešpatie Jėzau, suteik man malonę ryžtingai eiti su Tavimi, kad ir koks sunkus būtų kelias.
Antradienis 24 d.
Jėzus ir Jo komanda
į Jeruzalę Jėzus keliauja ne vienas. Jį supa mokiniai; Jis renkasi pasikliauti kitais. Ir dviem iš jų Jis paveda užduotį surasti asilą su asilaičiu netoliese esančiame kaime ir juos atrišti. Jie tą padaro nieko neklausę. Vienintelis pateiktas ir duodamas paaiškinimas: „Jų reikia Viešpačiui.“ Jėzus elgiasi
su jais kaip Mokytojas, ir jie jam paklūsta. Viešpatie Jėzau, leisk augti mano pasitikėjimui Tavimi, ypač kai nesuvokiu, ko manęs prašai.
Trečiadienis 25 d.
Šventinė pauzė
Gavėnios laikotarpiu liturgija alsuoja pradžios džiaugsmu. Šiandien iš tiesų Apreiškimo šventė, Marijos „Taip“ šventė, pradedanti naują erą, kai Dievas ryžtingai priima kūną. Galime lengvai įsivaizduoti Mariją, esančią netoliese, jos Sūnui įžengiant į Jeruzalę. Ir šis įžengimas yra jos Sūnaus didžiojo „Taip“ savaitės pradžia. Kokia motina, toks ir Sūnus! Jėzus apsisprendė mus mylėti iki galo, net iki kryžiaus. Šiandien skirsiu laiko padėkoti Dievui, kuris pereina per mūsų „Taip“, kad išgelbėtų sužeistą žmoniją.
Ketvirtadienis 26 d.
Kaip buvo skelbta
Evangelistas Matas pirmiausia kreipiasi į bendruomenę, gerai išmanančią Bibliją. Todėl įvykius aiškina šventosios istorijos šviesoje. Taigi Jėzaus įžengimas į Jeruzalę atkartoja pranašo Zacharijo pranašystę: „Didžiai džiūgauk, Ziono dukra! Garsiai krykštauk, dukra Jeruzale! Štai tavo karalius pas tave ateina, – Jis išaukštintas ir pergalingas, nuolankus ir joja ant asilo – ant asiliuko, asilės jauniklio“ (Zch 9, 9). Viešpatie Jėzau, leisk, kad niekada nepamirščiau žydiškų Tavo šaknų, kurio padeda geriau suvokti mūsų tikėjimo protėvius.
Penktadienis 27 d.
Akių lygyje
Netrukus įžengsime į Didžiąją savaitę, vesiančią mus į Velykas. Žingsnis po žingsnio būsime vedami paskui Jėzų ir apmąstysime Jo gyvenimo būdą: nuolankų ir kuklų. Norėdamas patvirtinti, kad yra Mesijas, Jėzus nepasirinko įspūdingo jojamo gyvulio. Jis pasirodo paprastai, akių lygyje,
neišsiskirdamas iš kitų, laikydamasis savo įsikūnijimo logikos. Viešpatie Jėzau, atverk mano akis ir širdį šiandien, kad galėčiau atpažinti Tavo buvimą tarp mūsų per paprastus ir nuolankius gestus.
Šeštadienis 28 d.
Džiūgaujanti minia
Minia, išgirdusi kalbant apie Jėzų, Jį sveikina. Žmonės tiesia drabužius Jam po kojų tarsi kilimą ir kloja medžio šakas, Jam praeinant. Taip Jis pagerbiamas. Galiu įsilieti į šią minią ir drauge su jais giedoti: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ Giesmę, kurią kartojame per Mišias, skelbdami Kristaus šventumą. Viešpatie Jėzau, norėčiau tiesti savo drabužius Tau ant kelio; parodyk man šiandien, ką tai reiškia konkrečiai.
Sekmadienis 29 d.
Mūsų Karalius eina link mūsų!
Šį sekmadienį laikysime šakeles, kad jos būtų palaimintos, prisimindami Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, likus kelioms dienoms iki Jo kančios. Taip pažymėsime savo įžengimą į Didžiąją savaitę. Tas, kurį šlovinsime, nėra karalius įprasta prasme. Jis pasirinko joti ant asilo, nuolankiai. Nukryžiavimo dieną, kaip pajuokos ženklas, užrašas paskelbs Jį „žydų karaliumi“. Gera girdėti, kad mūsų Karalius ateina mūsų pasitikti; ir savo paties iniciatyva. Taip, Kristus ateina pas mus iš ateities. Prisikėlęs Jis
lydi mus šiuo liturginiu laiku, kad galėtume būti su Juo, atvira siela dalyvautume Jo mirtyje ir Prisikėlime, kad taptume gyvesni nei kada nors esame buvę anksčiau. Nebijokime Juo sekti Jo keliu!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
