Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo kovo 27 d. pirmadienio iki

balandžio 2 d. sekmadienio, 2023

 

►link V GAVĖNIOS sekmadienio, A

►link VERBŲ sekmadienio, A 

 

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Meldžiamės, kad kuo plačiau skleistųsi nesmurtinė kultūra

ir tiek valstybės, tiek atskiri piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų.

 

 

„Kas Jis toksai?“ Mt 21, 10

                                                                                                      Mt 21, 10

 

 

Kasmet į Didžiąją savaitę patenkama pro Verbų sekmadienio vartus. Gali kilti keli rimti klausimai: o kaip ten patenkama? Ar Jėzaus kelias kryžiaus link neišvengiamas? Ir kaip gali būti, kad po tiek kelionių ir išgydymų kai kurie vis dar gali klausti: „Kas Jis toksai?“ Jėzus niekada nuo mūsų nebėga, nesistengia likti sėpiniu. Jis, ilgai lauktas „karalius“, Jis, „Dovydo sūnus“, renkasi švelnumo ir nuolankumo kelią, kad prisidėtų prie mūsų ir parodytų mums savo didybę. Visą Didžiąją savaitę klauskime savęs:

kas yra šis žmogus?

Kas man yra Jėzus?

Kaip Jis parodo save ir savo Tėvą?

Kaip Jo kalbėjimo ir elgesio būdai gali įkvėpti mane šią ateinančią Didžiąją savaitę?

Prisidėkime prie šio atjautos ir žmogaus, dovanojančio save, leiskimės perkeičiami Jo meilės, kuri eina iki kryžiaus. Manuel Grandin, jėzuitas

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

Mt 21, 1–11

 

Kai prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius,tardamas: „Eikite į priešais esantį kai mą ir tuojau rasite pririštą asilą su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis.“ Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai: Pasakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio. Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta. Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto.“

 

Pirmadienis 27 d.

Artėjant prie Jeruzalės

Nuo Betliejaus iki Jeruzalės: kokią kelionę Jėzus keliavo, skelbdamas apie nedelsiant ateisiančią Dievo karalystę. Šis skelbimas perduodamas išgydymo, atjautos gestais, o ir stipriais Senojo Testamento pranašų žodžiais. Vykdydamas savo misiją, Jėzus suvokia, kad Jo gyvenimas baigsis kai kurių žmonių atsisakymu Jį priimti, nes Jis per daug trikdąs nusistovėjusią tvarką. Be to, kelis kartus mokiniams Jis skelbė apie savo kančią ir mirtį. Viešpatie Jėzau, leisk man ryžtingai eiti su Tavimi, kad ir koks sunkus būtų kelias.

 

Antradienis 28 d.

Jėzus ir Jo mokiniai

Jėzus į Jeruzalę keliauja ne vienas, Jį supa mokiniai, kuriuos Jis įtraukęs į savo misiją. Jis paveda dviem iš jų kaime surasti asilę ir jos asilaitį bei juos atrišti. Šie vykdo, neužduodami jokių klausimų. Vienintelis Jėzaus paaiškinimas jiems yra „jų reikia Viešpačiui“. Tai rodo abipusį pasitikėjimą. Jis elgiasi su jais kaip Mokytojas, o jie Jam paklūsta.

Viešpatie Jėzau, padėk man šiandien parodyti pasitikėjimo gestus, kurie bylotų, jog esu Tavo draugas, kad ir kas nutiktų.

 

Trečiadienis 29 d.

Pranašiškas išsipildymas

Evangelistas Matas kalba bendruomenei, kilusiai iš judaizmo, tad ji gerai išmano Bibliją. Štai kodėl Jis tą, kas vyksta, aiškina Senojo Testamento šviesoje, parodydamas, kaip Jėzui įžengus į Jeruzalę – jų akyse išsipildys Zacharijo pranašystė: „Didžiai džiūgauk, Siono dukra! Garsiai krykštauk, dukra Jeruzale! Štai tavo karalius pas tave ateina: Jis išaukštintas ir pergalingas, nuolankus ir joja ant asilo – ant asiliuko, asilės jauniklio“ (Zch 9, 9).

Viešpatie Jėzau, padėk man niekada nepamiršti Tavo žydiškų šaknų, kurios man leidžia geriau suvokti mūsų vyresniuosius tikėjime.

 

Ketvirtadienis 30 d.

Jodamas ant asilės

Gavėnios pabaigoje, keliaujant Velykų link, matome, kad Jėzus į Jeruzalę įžengia labai nuolankiai ir labai kukliai. Norėdamas patvirtinti, kad yra Mesijas, Jis nepasirinko įspūdingo žirgo. Jis pasirodo paprastai, žmogaus aukštyje, neišsiskirdamas, vadovaudamasis savo įsikūnijimo logika.

Viešpatie Jėzau, šiandien atverk mano akis ir širdį, kad paprastuose ir nuolankiuose gestuose atpažinčiau Tavo buvimą šiame pasaulyje.

 

Penktadienis 31 d.

Džiūgaujanti minia

Minios, išgirdusios apie Jėzų, Jį garbina. Žmonės prieš Jį tiesia savo apsiaustus tarsi kilimėlius ir mojuoja šakomis, Jam praeinant. Tai būdas Jį pagerbti. Galiu įsiterpti į tą minią ir su ja giedoti: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ Giesme, kurią kartojame per Mišias, skelbdami Kristaus šventumą.

Viešpatie Jėzau, norėčiau, kad galėčiau prieš Tave patiesti savo apsiaustą, parodyk man šiandien, ką tai konkrečiai reiškia.

 

Šeštadienis 1 d.

Kas Jis toksai?

Keista, šiame Evangelijos tekste minios ir Jeruzalės miesto reakcija skiriasi. Miestas sujudęs. Ar tai valdžia, tie, kurie pasmerks Jėzų? Apie tai nieko nesakoma. Šiaip ar taip, miestas yra sujudęs ir klausinėja, kas yra Jėzus. Būtent minios atsako: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto.“ O kaip pranašas Jėzus bus pasmerktas ir nukryžiuotas.

Viešpatie Jėzau, niekada iki galo Tavęs nepažinsiu. Tegul Tavo Dvasia nepaliaudama apšviečia mane, kad galėčiau labiau Tave mylėti ir gyventi taip, kaip Tu.

 

Sekmadienis 2 d.

Mūsų Karalius ateina pas mus

Šį sekmadienį pakelsime verbas, kad jos būtų pašventintos Jėzaus įžengimo į Jeruzalę atminimui, likus kelioms dienoms iki Jo Kančios. Taip pažymėsime savo įžengimą į Didžiąją savaitę. Tas, kurį pagarbinsime, nėra žemiškasis karalius. Jis pasirinko įjoti ant asilės, nuolankiai, kukliai įžengti. Jo nukryžiavimo dieną, kaip pajuokos ženklas, užrašas nurodys, jog Jis yra „žydų karalius“. Gera girdėti, kad mūsų karalius ateina pas mus. Taip, Kristus ateina pas mus iš ateities. Prisikėlęs Jis lydi mus šiuo liturginiu laiku, kad galėtume būti su Juo, daugiau dalytis Jo mirtimi ir prisikėlimu ir tapti gyvesni nei bet kada. Nebijokime Juo sekti Jo kelyje.

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos  .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).