Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai


Pirmasis žodis:

„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Lk 23, 34)

Apmąstymas

 

Prasminga, kad pirmasis Jėzaus žodis nuo kryžiaus yra atleidimo žodis. Tai yra kryžiaus esmė, nepaisant visko. Jėzus miršta todėl, kad mums būtų atleistos nuodėmės, kad galėtume susitaikyti su Dievu amžinybėje.

 

Tačiau Dievo atleidimas per Kristų skirtas ne tik tiems, kurie nežino, ką daro, kai nusideda. Iš Dievo gailestingumo gauname jo atleidimą, net jei darome tai, ką žinome esant blogiu. Dievas nusprendžia nuvalyti mūsų nuodėmes ne todėl, kad mes turime kažkokį tinkamą pasiteisinimą, ir ne todėl, kad pabandėme sunkiai už jas atidirbti, bet todėl, kad jis yra nepaprastai maloningas Dievas, kiekvieną rytą gailestingas iš naujo.

 

Kai skaitome žodžius „Tėve, atleisk jiems“, galime suprasti, kad mums taip pat yra atleista per Kristų. Kaip Jonas rašė savo pirmajame laiške: „ Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ (1 Jn 1, 9). Kadangi Kristus numirė ant kryžiaus dėl mūsų, mes apvalomi nuo visų nedorybių, nuo kiekvienos paskutinės nuodėmės. Esame suvienyti su Dievu Tėvu kaip jo mylimi vaikai. Galime priartėti prie jo malonės sosto su savo poreikiais ir rūpesčiais. Dievas „kaip toli yra Rytai nuo Vakarų, taip toli nuo mūsų jis išsklaido mūsų nuodėmes“ (Ps 103, 12). Kokia didi naujiena!

Klausimai apmąstymui

Ar jūs iš tikrųjų tikite, kad Dievas atleido jūsų nuodėmes? Ar jūs skiriate laiko reguliariai išpažinti savo nuodėmes, kad galėtumėte gėrėtis atleidimo laisve? Ar jums reikia patirti Dievo atleidimą šiandien naujame kelyje?

Malda

Maloningas Viešpatie Jėzau, man lengva kalbėti apie tavo atleidimą, net to paprašyti ir padėkoti tau už tai. Bet ar iš tikrųjų tikiu, kad man atleista? Ar patiriu laisvę, pasitikėdamas, kad tu išvalysi mane iš nuodėmių? Ar gyvenu, tarytum man būtų „pusiau atleista“? Net nepaisant to, kad aš tikiu tavim ir kad man atleidžiamos nuodėmės, gyvenu tarsi nuodėmė vis dar turi galią mano atžvilgiu? Ar bandau pasirodyti tau, tarytum galėčiau užsitarnauti daugiau atleidimo?

Brangus Viešpatie, nors vienu metu tikėjau, kad tu man atleidai, ši nuostabi tiesa turi naujai pereiti per mano širdį. Padėk man sužinoti iš naujo įsitikinus, kad tu man visiškai ir pagaliau atleidai, ne todėl, kad aš kažką padariau, bet todėl, kad tu tai dėl manęs padarei.

Galiu gyventi šiandien kaip asmuo, kuriam atleista, atverdamas savo širdį tau, nesirinkdamas nuodėmės, kadangi nuodėmės jėga sunaikinta per tavo išganymą.

Visada būsiu tau dėkingas, Viešpatie Jėzau, už tavo neprilygstamą atleidimą! Amen.


http://www.patheos.com/blogs/markdroberts/series/the-seven-last-words-of-christ-reflections-for-holy-week/