Gavėnia – daugiau nei abstinencija

Pelenų trečiadieniu Katalikų Bažnyčia pradeda gavėnios laiką, kuris trunka septynias savaites. Šiandien apie gavėnią galima rasti pačios įvairiausios informacijos: ko negalima daryti ir ką reikia daryti norint būti geru kataliku. Dažnai girdime žodį pasninkas ir raginama atsisakyti įvairių dalykų. Atrodo, jog gavėnios esmė yra kuo labiau save apriboti ir kuo daugiau atsisakysi tuo labiau Dievas tave mylės. Deja, bloga žinia bandantiems nusipelnyti Dievo meilę: kad ir ką bedarytum Dievas tavęs nemylės labiau! Jis tave tiesiog myli. Dievas ne tik tave sukūrė, bet ateina pas tave kasdien ir dovanoja patį save pačiais įvairiausiais būdais (plg. Jn 3, 16). Kiekvienas Kristaus tikintysis pats turi nuspręsti kaip jam gyventi šį gavėnios laiką. Ir nebūtinai taip, kaip visada, nes tai, kas tiko pernai šiemet gali ir netikti. Gavėnios tikslas apmąstyti savo santykį su Dievu ir atsiliepti į Jo meilę. Atsisakyti reikėtų to, kas man trukdo būti su Dievu ar net atitraukia nuo Jo. Taip pat svarbu nepamiršti trijų dalykų, į kuriuos kviečia Bažnyčia – atgailos, abstinencijos ir pasninko.

Atgailos dienos Lietuvoje, kaip ir visuotinėje Bažnyčioje, yra  visi metų penktadieniai ir gavėnios laikas. Taip pat reikėtų suprasti, kas yra abstinencija ir kas pasninkas, nes tai dvi skirtingos sąvokos. Abstinencija – tai susilaikymas nuo mėsos. Draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį, Didįjį penktadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Pasninkas – tai daugiau nei mėsos atsisakymas. Sočiai pavagyti galima tik kartą dienoje. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo. Pasniko privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus (plg. CIC kan. 1252). Pasninkas yra tik DU KARTUS METUOSE – Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį. Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė nuo jų, pvz.: kava, saldumynai, alkoholis, tabakas ir pan. Svarbu nepamiršti, jog susilaikymas nuo mėsiškų valgių (abstinencija) ir pasninkas visuomet turi karitatyvinį bei socialinį pobūdį. Bažnyčia atkreipia dėmesį į tai, jog artimo meilė reikalauja dalį išlaidų skirti vargšams, ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Abstinenciją ir pasninką lydinti atgailos dvasia įpareigoja tikinčiuosius Gavėnios metu nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau, negu paprastai, vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą Dievui, darbui, laisvalaikiui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio. Atgailą ir apsimarinimą turi lydėti kova su blogais polinkiais, įpročiais ir ydomis. Šiuo atžvilgiu pasninkauti gali visi, net ir tie, kurie negali (pavyzdžiui, diabetikai ar vegetarai). Kiekvienas galime atsisakyti  nors, kas padėtų labiau susitelkti į Dievą.

Nuo abstinencijos ir pasninko laikymosi yra atleidžiami:

a) ligoniai ir kūdikių besilaukiančios bei juos maitinančios motinos;

b) visi negalintys pasirinkti sau maisto, o turintys valgyti tai, kas jiems duodama;

c) krikštynų, jungtuvių, laidotuvių, mirusiųjų minėjimų dalyviai;

d) dirbantys sunkų fizinį ar protinį darbą. 

Jei dėl priežasties svarbos abejojate pasikonsultuokite su kunigu.

Pasninko tikslas nėra bausti žmogaus kūną, bet sutelkti į Dievą. Pasninkas ir abstinencija taip pat neturėtų būti laikomas dar viena „dieta“. Labai svarbu atsisakymo intencija- dėl Dievo, o ne dėl gražios figūros, sveikatos. Tai keičia mus, o ne Dievą, kuris mus besąlygiškai myli, padeda atsiliepti į JO meilę. Pasninkas negali būti pasirodymas dvasingesniu už kitus. Jeigu matome žmogų valgantį mėsą penktadienį, neskubėkime jo pasmerkti ir dar taip, kad visi girdėtų jam skirtą „pamokslą“. O jeigu tau dėl to labai pikta ir tau bloga nuotaika, nes jau tris savaites nevalgei mėsos ir saldumynų, negėrei kavos, tai būtų pats tas permąstyti savo atsisakymų sąrašiuką ir jį sutrumpinti. Net ir atsisakydamas, turiu tame žmoguje, kuris penktadienį valgo mėsą atpažinti Kristų, ar bent jau nesipiktinti dėl to.

Gavėnios laikas netrumpas, todėl netgi derėtų kiekvienos savaitės pabaigoje (galimas kitas laiko tarpas) apmąstyti savo „gavėnios planą“: ar tai padeda man būti su Dievu, o gal priešingai. Gal reikia atsisakyti kažko iš atsisakymų sąrašo..? O gal sudaryti sąrašą, ko turėtų būti daugiau? Daugiau supratingumo, kultūringumo, draugiškos šypsenos, padrąsinančių žodžių?.. Pasninkauti dera nuolankia ir džiugia širdimi. „Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. O tu nežmonėms rodykis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“ (Mt 6,16–18).

Šį gavėnios laiką prašykime malonės pajusti besąlygišką Dievo meilę ir atsiverti JAM, kuris trokšta mums dovanoti save. Dievas visada mums save dovanoja, bet mes to nepastebime. Kviečiu kartu su šventuoju Ignacu ieškoti Dievo kasdienybėje, JĮ atrasti ir priimti. Dievas tikrai yra mūsų gyvenime ir mus labai myli. Pastebėkim. Neužsimerkim. Atsiverkim JO meilei. Priimkim Dievą į savo gyvenimą ir dalinkimės JUO. Nesvarbu, ko atsisakysim, nes daug svarbiau dalintis pačiu Dievu, kuris nori ateiti į kiekvieno žmogaus gyvenimą. Būkime tie, per kuriuos ateina. Palaiminto laiko Dievo Artume+

Teol. lic. Laima Lekavičiūtė