Jo dėka viskas buvo sukurta

Fr. Kenneth Baker S.J.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl Bažnyčia savo Nikėjos Tikėjimo Išpažinime teigia, jog Tėvas yra „dangaus ir žemės kūrėjas“ ir po to sekančiose eilutėse byloja apie Viešpatį Jėzų, kad „per jį viskas buvo sukurta“?

Katalikų supratimo apie Dievo kūrybinę veiklą pagrindinis principas yra tai, kad viskas, išskyrus patį Dievą, t.y. viskas, kas matoma ir nematoma, yra sukurta dieviškosios apvaizdos ar substancijos ir priskirta trims dieviškiems Asmenims. Taigi, sukūrimo sąvoka gali apimti visus tris Asmenis. Tačiau Nikėjos Tikėjimo Išpažinimui skelbiant, kad „per jį visa yra padaryta“, nurodoma į Sūnaus doktriną kaip Dievo „Žodį“ ir taip pat kalbama apie vidinį dievišką gyvenimą. Leiskite paaiškinti, ką tai reiškia.

Iš šv. Jono Evangelijos prologo 1 skyriaus sužinome, kad Jėzus iš Nazareto yra Dievo Žodis. Šv. Jonas sako, kad Jis yra: 1) amžinas, 2) asmeninis, 3) dieviškas, 4) kūrybingas. Iš tiesų, dabar apsvarstomi Tikėjimo žodžiai tiesiog kyla iš Jono Evangelijos (1, 3): „Jis (Žodis) pradžioje buvo pas Dievą; visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“.

Čia pastebimas raktinis žodis – prielinksnis „per“. Kadangi Dievas yra Dvasia, jo vidinis gyvenimas atspindi tai, ką vadiname „pažinimu“ ir „norėjimu“. Bet kokios dvasios esmė – pažinti ir norėti. Kad kitam ištartume žodį, pirmiausia privalome savo mintyse turėti tam tikrą idėją.. Ir jei mes kalbamės ar kažką veikiame, visa tai yra per mūsų idėjas. Prieš pradėdamas dirbti, stalius privalo turėti idėją apie namą, kurį jis statys. Būtent per tą idėją arba pasinaudojant ja, jis gali pastatyti namą. Panašiai Dievo Žodis yra paties Dievo idėja. Ir Žodis tapo kūnu Jėzuje iš Nazareto.

Žodis yra vienos prigimties su Tėvu ir todėl viskuo su Juo lygus. Kadangi Dievas yra Dvasia, tai mąstoma Dieve. Taigi, Tėvas yra Dievas kaip mąstantysis, ir Sūnus yra tas pats Dievas, kai mąstė. Dievo idėja vadinamas „Žodis“ ir jis identifikuojamas su Dievo esme.

Kadangi „Žodis“ yra Dievo mintis, tai per tą Žodį Dievas tobulai pažįsta pats save ir visa kita. Taigi, jei Dievas laisva valia sukuria ar padaro kažką per save patį, jis turi tai padaryti „per“ savo Žodį ar idėją. Kadangi Dievas – begalinis šaltinis ir visos realybės priežastis, jis turi pažinti viską, kas galėtų egzistuoti šiame ar bet kuriame kitame įmanomame pasaulyje. Tačiau pažymėtina, kad Dievo pažinimas nėra toks pat, kaip mūsų pažinimas. Mūsų pažinimas yra sukurtas mąstyme, susiduriant su daiktais, kurie egzistuoja šalia mūsų ir nepriklauso nuo mūsų. Su Dievu yra priešingai. Pažindamas save, jis pažįsta viską. Dievas sukūrė daiktus, kadangi iš esmės juos pažįsta ir nori, kad jie galėtų be Jo egzistuoti. Turime būti atsargūs ir negalvoti, kad Dievo pažinimą nulemia kūriniai; jei taip būtų, tai reikštų, kad Dievas savo pažinime buvo priklausomas nuo kūrinių. Jeigu taip būtų, Dievas nebūtų Dievas.

Kur tokie apmąstymai mus nuveda? Jie veda mus prie išvados, kad abu, Dievas ir Sūnus (Dievo Žodis), neatsiejami nuo sukūrimo. Dievas Tėvas sukuria visus daiktus per Žodį (Jn 1), kuris yra jo Sūnus. Evangelijose Jėzus yra vienintelis Dievo Sūnus. Jis yra mylintis ir gailestingas. Bet neturime užmiršti, kad taip pat jis yra mūsų Kūrėjas – pirmiausia – mūsų pradžia, o galiausia – pabaiga.

Paruošta pagal: Kenneth Baker, S.J. „Through Him All Things Were Made“

Paruošė: Saulenė Išganaitytė

http://catholiceducation.org/articles/religion/re0749.html