Ketvirtas žodis:

„Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?”
(Mk 15, 34)

Mąstymas

Jėzui mirštant ant kryžiaus, jis atsiliepė 22 Psalmės pradžia:

„Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?

Kodėl esi toks tolimas, – toli nuo mano maldos,

nuo mano dejonės šauksmo.

Mano Dieve, šaukiuosi dieną, bet tu neatsakai,

ir naktį, bet ramybės nerandu“ (Ps 22, 1-2).

Psalmininko žodžiais Jėzus išreiškė savo širdies verksmą: Kodėl, Dieve, mane apleidai? Kodėl Tėvas nusigręžė nuo Jėzaus didžiausios agonijos momentu?

Prieš dangų mes niekada iki galo nesužinosime, ką Jėzus patyrė tuo momentu. Ar jis uždavė šį klausimą todėl, kad savo įsikūnijusios kančios slėpinyje nežinojo, kodėl Dievas jį paliko? Ar jo šauksmas ne tiek klausimas, kiek gilios agonijos išraiška? Ar tai buvo viskas kartu?

Kaip žinome, Jėzus nužengė į Pragarą, atsiskyręs nuo Dievo. Tėvas paliko jį todėl, kad Jėzus sau prisiėmė bausmę už mūsų nuodėmes. Tuo skausmingu momentu jis patyrė kažką daug siaubingesnio, negu fizinis skausmas. Mylimasis Dievo Sūnus žinojo, kad buvo panašu į tai, jog Tėvas jį atmetė. Kaip skaitome 2 laiške Korintiečiams, „Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu“ (2 Kor 5, 21).

Galiu rašyti šiuos žodžius, galiu iš tikrųjų sakyti, kad Tėvas paliko Sūnų dėl mūsų, dėl pasaulio išgelbėjimo. Bet ar iš tikrųjų galiu suprasti šios tiesos paslaptį ir didingumą? Sunkiai. Kaip Martynas Liuteris vieną kartą pasakė: „Dievas palieka Dievą. Kas gali tai suprasti?“ Netgi mažytis šios tikrovės suvokimas kviečia mane į išpažinimą, nuolankumą, garbinimą, adoraciją.

Klausimai mąstymui

Ar skiriate laiko pagalvoti apie tai, kad Jėzus buvo Tėvo paliktas, taip kaip gali atsitikti jums? Ką Jums reiškia šis „žodis“ nuo kryžiaus?

Malda

Viešpatie Jėzau, nors niekada visiškai nesupratau tavo atsisakymo Tėvui, kyla nuostaba ir siaubas, kiekvieną kartą perskaičius šį „žodį“, mane užvaldo dėkingumas. Kaip galiu visada atsidėkoti tau už tai, ką iškentėjai dėl manęs? Ką galiu padaryti, tik pasiūlyti tau savo dėkingumą ir maldą? Dėkoju tau, brangus Viešpatie, už tavo kančias. Dėkoju tau, kad užėmei mano vietą. Dėkoju, kad buvai Tėvo apleistas, be to niekada negalėčiau egzistuoti. Amen.