Nuolankus maldavimas – 143-oji psalmė


Baigiasi Gavėnia. Iki džiaugsmingo „Aleliuja!“ liko Didysis Tridienis. Eucharistijos įsteigimas ir kojų plovimas Didįjį Ketvirtadienį, Kryžiaus pagarbinimo pamaldos Didįjį Penktadienį ir šabo tyla Didįjį Šeštadienį iki Velyknakčio. Ar džiaugiamės nuo kapo nuristu akmeniu, ar spėjome per Gavėnią pasiilgti skanesnio kąsnio, pasninko vaisiais pasidalyti su stokojančiais? O gal nieko neįvyko: gyvenome, kaip gyvenę, sukomės kaip voverė rate ir į Velykas atšliaužiame pavargę ir pikti nuo nesibaigiančių darbų, pašlijusių santykių namuose, darbovietėje ar su kaimynais? Kaip kasmet...

O gal pabandykim, nors šiandien, pakelti žvilgsnį į dangų ir nuolankiai prabilti:

VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą!

Atkreipk savo ausį, o Teisusis,

išklausyk manęs, Ištikimasis!

2 Nenuteisk savojo tarno,

nes prieš tave nėra teisus nė vienas gyvasis.

Norėtųsi būti teisiu. Apsiginkluoti gerais darbais, stropiu Dievo ir Bažnyčios įsakymų laikymusi, ryto ir vakaro malda ir laukti Dievo atlygio. Juk nuo senų laikų esame išmokę Katekizmą: „Dievas už gera atlygina, už bloga nubaudžia...“ Aš – geras, aš nieko bloga nedarau, ariu nuo ryto iki vakaro, abu su žmona lenktyniaujame, kas daugiau pinigėlių parneš į namus... Laukiame atlygio, „saiko gero, sukratyto ir su kaupu,“ tačiau...

3 Persekioja mane priešas, –

parbloškė mane ant žemės,

paliko mane sėdintį tamsybėj

lyg tuos, kurie seniai jau numirę.

4 Baimė mane sukaustė,

širdis sustingo krūtinėje.

O kur viltis, kad viskas pasikeis į gera? Kad paauglys sūnus prieis, prisiglaus kaip kadaise, vaikystėje, ir tars: „Tėti, mama, padėkite, įklimpau, nebegaliu pakilti iš alkoholio, iš narkotikų...“ Mama griebiasi valerijonų, tėtis – viskio... Namuose – susvetimėjimo tyla, visi netekę žado. Bet jeigu dar gebate išsigąsti, jei širdis vėl ima daužytis ir pasijuntate bejėgis kaip vaikas, yra vilties, jog išeitį surasite. Tiesiog prisiminsite vaikystėje išmoktą maldą „Tėve mūsų“. Kol buvote stiprus, kol viskas sekėsi, jos nereikėjo. Dabar reikia... Dabar metas...

6 Rankas į tave iškėliau, –

tavęs lyg išdžiūvusi žemė ilgiuosi.

7 VIEŠPATIE, skubiai man atsiliepki!

Neviltis mane skandina!

Neslėpk nuo manęs savo veido.

Žinoma, tam reikia drąsos, dievobaimingos drąsos. Prisipažinti, jog žemė slysta iš po kojų, jog regima gyvenimo darna buvo tik iliuzija, miražas. Žmonių akivaizdoje norime būti dori ir gražūs, tą patį perkeliame ir į santykių su Dievu plotmę: jei negaliu atnešti Dievui nieko, kuo galėčiau didžiuotis, kaip elgeta į Jo artumą tikrai neisiu. Gėda tokiam pasirodyti. Todėl ir ateiname parodyti save tik kitiems – per Kalėdas, per Velykas... Dievas laukia visų, siunčia lietų ir saulę, ir savo malonę ant teisiųjų ir neteisiųjų. O tuo pasidžiaugti geba tik atviros širdies žmonės, viską priimdami kaip dovaną iš Dievo rankų.

8 Auštant atskleisk man ištikimąją savo meilę,

nes tavimi pasikliauju.

Parodyk man kelią, kuriuo turėčiau eiti,

nes į tave keliu savo širdį.

Į tokį nuolankų maldavimą Dievas tikrai atkreips savo ausį, išklausys – tik ne visada taip, kaip žmogus norėtų. Ir gal ne iš sykio, ne tuoj pat. Tą puikiai suvokė dykumos Tėvai: „Nesielvartauk, jei Dievas iškart nesuteikia, ko prašai. Jis nori, kad ilgiau pasiliktum maldoje, ir Jis galėtų tau padaryti daugiau gero“ (šv. Evagrijus Pontietis). Be to, juk dar turi išmokti pastebėti Jo statomus kelio ženklus, išgirsti Jo balsą, kurį anksčiau gožė reklama, radijo ir televizijos garsų ir vaizdų kakofonija... Klausytis tylos ir įsileisti tą tylą į save. Nebijoti to, ką savyje išgirsime.

10 Mokyk mane vykdyti tavo valią,

juk tu esi mano Dievas.

Tavo dvasia maloninga

lygiu taku tegul mane veda!

12 […] nes esu tavo tarnas.

Pradėjus šia psalme kiekvieną rytą, diena taps giedresnė ir šiltesnė. Dievas ištiesins mūsų kelius iki artimo širdies. Atsikėlę keliomis minutėmis anksčiau, kad padėkotume Dievui, net į darbą nepavėluosime, maloniai nustebindami savo viršininką. Juk ir jis yra Dievo tarnas, nors to gal net nežino...

Pagal Harpers‘s Bible Commentary

parengė Jūratė Bieliauskaitė

Psalmės cituojamos pagal Valandų Liturgijos tekstą