Septintas žodis:

„Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“

(Lk 23, 46)

Mąstymas

Du iš septynių paskutinių Jėzaus „žodžių“ buvo citatos iš psalmių. Anksčiau Jėzus turėjo išreikšti savo kančią 22 psalme “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?”. Vėliau jis paėmė iš 31 psalmės, kuri mus pasiekia iš Luko evangelijos „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“.

Akivaizdu, kad Jėzus atidavė savo pomirtinę ateitį į Dangiškojo Tėvo rankas. Tarytum jis sakytų: „Tėve, kas vyksta man po mirties, yra tavo atsakomybė“.

Bet kai atidžiai žvelgiame į Jėzaus cituotą psalmę, matome daugiau, negu kas pirmiausiai krinta mums į akis. 31 psalmė prasideda, šaukiantis dieviškosios pagalbos:

„Pas tave, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos,

neleisk man niekados nusivilti!

Tu esi teisus, mane gelbėk!“ (Ps 31, 2).

Po to prašoma Dievo išvaduoti ir kartu pripažįstama Dievo jėga ir ištikimybė:

„Tau patikiu savo dvasią, –

tu mane atperki,

VIEŠPATIE, ištikimasis Dieve“ (Ps 31, 6).

31 psalmės pabaigoje siūloma melstis už Dievo išganymą:

„Tebūna pašlovintas VIEŠPATS,

nes jis buvo man nuostabiai ištikimas“ (Ps 31, 21).

Taigi, remiantis 31 psalmės palikimu, Jėzus ne tik patikėjo savo ateitį Tėvui, bet taip pat suprato, kad jis išvaduos ir atleis. Ne, Dievas neišgelbėjo jo nuo nukryžiavimo mirties. Bet už šios šiurpios mirties buvo kažkas žavingo. ,,Į tavo rankas atiduodu savo dvasią” sugrąžina į pažįstamą kentėjimą Dovydo 31 psalmėje ir veda į prisikėlimą.

Klausimai mąstymui

Ar jūs atiduodate savo gyvenimą ir, iš tikrųjų, savo gyvenimą už šio gyvenimo į Dievo rankas? Kaip jūs šiandien savo gyvenime patiriate, kad Dievas išgelbsti jus per Kristų?

Malda

Maloningas Viešpatie, kaip tu vieną kartą patikėjai savo dvasią Tėvo rankoms, taip pat ir aš atiduodu tau savo gyvenimą. Pasitikiu tavimi, ir tu vienintelis esi mano Išgelbėtojas. Per savo gyvenimą paklūstu tavo aukščiausiai valdžiai ir siekiu gyventi vien tik tavo garbei. Aš esu čia, Viešpatie, tau pasiekiamas dabar ir ateityje.

Gerai žinoma, brangus Viešpatie, kad kryžius tau nebuvo pabaiga. Patikėdamas savo dvasią Tėvo rankoms, tu taip padarei, nujausdamas, kas turi įvykti. Apmąstome tavo mirtį ne nusivylę, bet su viltimi. Su Didžiuoju Penktadieniu už mūsų, su Velykų Sekmadieniu horizonte. Amen.