Trečiasis žodis:
„Moterie, štai tavo sūnus“ (Jn 19, 26)
Apmąstymas
Jėzui mirštant, jo motina buvo tarp tų, kurie pasiliko su juo. Dauguma vyrų apaštalų pabėgo, išskyrus vieną, kurį Ketvirtoji Evangelija vadina „mylimuoju mokiniu“. Negalime būti visiškai tikri dėl šio mylimo mokinio tapatumo, nors daugelis vertėjų mano, kad jis yra Jonas, kuris šią Evangeliją parašė.
Nesvarbu, kas buvo mylimas mokinys, aišku, kad Jėzus užmezgė ryšį tarp šio mokinio ir savo motinos, vienas iš mokinių turėjo rūpintis Marija finansiškai ir kitais būdais. Jėzus norėjo įsitikinti, kad po jo mirties ji bus gerose rankose.
Marijos buvimas prie kryžiaus tiek žmogiškas, tiek ir siaubingas. Prisiminkime, kad Jėzus buvo tikras žmogus, vyras, kuris kažkada buvo berniukas, kurį kažkada nešiojo motina savo įsčiose. Ir tada, kai jis mirė ant kryžiaus kaip pasaulio Išganytojas, Jėzus taip pat buvo sūnus, paskutiniu momentu šio vaidmens neapleidęs.
Kai galvojame apie Jėzaus nukryžiavimą iš jo motinos perspektyvos, mūsų siaubas dramatiškai išauga. Vaiko mirtis yra viena iš labiausiai skausmingų visų motinos patirčių. Stebėti mylimą vaiką, patiriantį nepaprastą nukryžiavimo kančią, turbūt, buvo neįsivaizduojamai baisu. Mes prisimename Simeono pranašystę greitai po Jėzaus gimimo, kai tarė Marijai: „ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“ (Lk 2, 35).
Ši scena nepadeda mums garbinti ar sudvasinti Jėzaus nukryžiavimo. Jis buvo tikras žmogus, tikras kūnas ir kraujas, motinos sūnus, mirštantis nepakenčiamoje agonijoje. Jo kančia buvo visiškai tikra, ir jis priėmė ją už tave ir už mane.
Klausimai mąstymui
Ką pažadina jumyse Marijos buvimas prie kryžiaus? Kodėl manote, kad Jėzui reikėjo iškęsti fizinį skausmą, kai jis mirė?
Malda
Viešpatie Jėzau, tavo motinos buvimas prie kryžiaus patraukia mano širdį. Tu esi jau ne tik Išgelbėtojas, mirštantis už pasaulio nuodėmes. Tu taip pat esi tikras žmogus, motinos sūnus.
O Viešpatie, kaip galiu pradėti dėkoti tau už tai, ką tu iškentėjai? Mano žodžių nepakanka. Mano mintys atrodo paviršutiniškos ir miglotos. Vis dėlto, siūlau savo nuoširdų dėkingumą už tavo kentėjimą. Ačiū tau už pakeltas ant kryžiaus mano nuodėmes. Tau atiduodu savo maldą, meilę, širdį...viską, koks aš esu, kadangi tu davei man viską, kas tu esi.
Visos maldos tau, Viešpatie Jėzau, tikras Dieve ir tikras žmogau, pasaulio Išgelbėtojau... mano Išgelbėtojau! Amen.
