Šv. apaštalas ir evangelistas Matas: kiek Lietuvoje yra jo vardo bažnyčių
Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Jį tarp apaštalų mini visi 4 evangelistai, tačiau išsamesnių žinių sunku rasti. Hebrajiškai jo vardas reiškia „Dievo dovana“. Jėzus įžvelgė jame slypinčius talentus ir padovanojo jį visuotinei Bažnyčiai: fariziejų ir Rašto aiškintojų nekenčiamas muitininkas tapo vienu iš kertinių Bažnyčios akmenų. Jis yra bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėjas.
„Sek paskui mane,“ – sako Viešpats. Ir Matas (Levis, Alfiejaus sūnus) viską paliko ir nusekė paskui Jį. Be jokios dvejonės. Pasak šv. Bedos Garbingojo, „Viešpats, garsiai pašaukęs jį žodžiu, neregimu būdu širdyje paakino jį sekti, įliedamas sielon dvasinės malonės šviesą.“ Ar mes esame atviri Dievo kvietimui? Ar atsiliepiame į Jį besąlygiškai?
Neturime tikrų žinių apie tolimesnį Mato gyvenimą. Iš pradžių jis darbavosi Palestinos teritorijoje, paskui, pasak vienos tradicijos, veikė Etiopijoje, taip pat minimos Parta ir Persija. Nežinia, ar jis mirė sava mirtimi ar gavo kankinystės vainiką.
Evangelija pagal Matą krikščionybės Tradicijoje laikoma ankstyviausiąja. Ji buvo parašyta aramėjų kalba apie 50 m., graikiškas tekstas datuojamas 70-80 m. Ši evangelija dėl nuolatinio mesijinių pranašysčių minėjimo geriausiai parodo dviejų sandorų tęstinumą. Matas pateikia paprastą, gyvą pasakojimą, o Morkaus ir Luko tekstai labiau paveikti teologinių svarstymų ir apmąstymų.
Dailėje Mato – evangelisto – simbolis yra ketursparnis angelas. Kartais jis vaizduojamas su akiniais – kad lengviau perskaitytų sąskaitas, su pinigų krepšiu (mat mokesčius rinko), dailininkai nevengia vaizduoti ir galimos jo kankinystės įrankių (ieties, alebardos ar kardo).Alebardą – Šv. Mato atributą – galime pamatyti ir Krosnos herbe (dail. J. Galkus): gervė su alebarda – tai lyg miestelio sergėtoja ir gynėja.
O dabar pakeliaukime po Lietuvą. Kiek galime rasti šv. Mato vardu pavadintų bažnyčių? Seniausioji ir jauniausioji yra Telšių vyskupijoje: Gintališkės bažnyčia pastatyta 1745 m., Veiviržėnuose – 1930 m. Panevėžio vyskupijoje yra 4 jam konsekruotos bažnyčios: Rokiškyje (1877), Ančiškyje (1893), Naujamiestyje (1908) ir Anykščiuose (1909). Po vieną bažnyčią yra Kauno, Šiaulių ir Vilkaviškio vyskupijose: Krakėse (1908), Stulgiuose (1910) ir Krosnoje (1842).
Kuo šios bažnyčios žymios ir išskirtinės? Anykščių bažnyčia – pati aukščiausia Lietuvoje (79 m aukščio bokštai, iki I pasaulinio karo buvo 84 m). Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – vienas iš gražiausių neogotikos architektūros ansamblių Lietuvoje. Bažnyčios vidus – ištisa meno vertybių ekspozicija. Tai bene vienintelis 19 amžiaus bažnyčių interjeras Lietuvoje, kur viskas suprojektuota ir atlikta aukštos kvalifikacijos užsienio architektų, dailininkų bei meistrų. Bažnyčioje galima pasigrožėti labai vertingais medžio dirbiniais iš Belgijos, vitražais ir bronzinėmis skulptūromis iš Austrijos, bronziniu paauksuotu altoriumi iš Prancūzijos ir kitais šedevrais.
Naujamiesčio bažnyčia 2007 m. rugpjūčio 16 d. patyrė baisų gaisrą. Sudegė ir nugriuvo bokštai, nukrito varpas (jo gausmas girdėdavosi net Panevėžyje), sugadintas neseniai uždengtas stogas, sudegė bene didžiausi Aukštaitijos vargonai... Ši bažnyčia atstatoma. Uždengtas laikinas stogas, kad vidaus nesugadintų lietus ir sniegas.
Ančiškio kaime, 5 km į rytus nuo Truskavos, Linkuvos kairiajame krante stovi nedidelė medinė klasicistinio stiliaus bažnyčia, su atviru portiku ir kolonomis bei bokšteliu ant kraigo. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė varpinė.
Veiviržėnų bažnyčioje vyrauja liaudiškojo baroko bruožai, viduje yra 7 barokiniai altoriai. Gintališkės kaime, prie Salantų-Platelių kelio stovi pati seniausia Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Savo forma ji primena tradicinį gyvenamąjį namą, stačiakampio plano, su bokšteliais ant stogo galų.
Dabartinė Krakių Šv. Mato bažnyčia turi neogotikinių ir neobarokinių bruožų. Bažnyčios vidus yra trijų navų, atskirtų pilioriais. Ją puošia vertingi šventųjų paveikslai ir skulptūros. Stulgių Šv. Mato bažnyčia – neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano. Joje įrengti 4 altoriai. Dabartinė Krosnos bažnyčia klasicistinio stiliaus, tačiau turi ir renesanso stiliaus bruožų. Pagrindinį fasado portiką imituoja keturi piliastrai (kolonos pavidalo sienos kyšuliai) ir žemas trikampis frontonas. Virš jo abiejose pusėse kyšo bokštai (aliuzija į romantizmo stilių). Jie pristatyti 1913 m. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro. Į šventorių veda laiptai.
Pabaigai užsukime į Joniškio rajono Kurmaičių kaimą. Jo kapinių koplyčia irgi pavadinta Šv. Mato vardu. Manoma, kad ši koplyčia buvo pastatyta 1799 m. Pastato planinė struktūra ir architektūrinė išraiška būdinga lietuvių liaudies architektūrai. Koplyčia originali tuo, kad jos stogas yra keturšlaitis, lyg didelės pirkios. Ant kraigo centro uždėtas aštuoniasienis bokštelis su kūginiu stogeliu ir kryžiumi. Prie koplyčios prisišliejusi zakristija. Interjere išlikęs saikingo dekoro medinis altorius (restauruotas 2004 m.), baliustrada, sakykla, pagrindinės įėjimo durys su kalvio darbo apkaustais, kryžiai.
Pagal bernardinai.lt, catholic.org, Vikipedijos bei kitų interneto svetainių medžiagą straipsnį parengė Jūratė Bieliauskaitė