Pašaukti būti šviesa

2011 02 06

Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje. /Mt 5, 16/

Esame pašaukti būti šviesa pasauliui. Esame gausiai apdovanoti ir palaiminti, kad pasaulis pamatytų Tėvą mūsų gyvenime. Mūsų talentai, kūrybingumas, charakteris, jėgos ir išmintis duoti tam, kad rodytume Dievo gerumą pasauliui. Kiekvienas ateiname į šį pasaulį su tam tikru Dievo dovanų rinkiniu. Gal turime negalių, silpnybių, baimių. Tačiau Dievas mus aprūpino dvasiniu palaiminimu, kuris tikrai jau dabar padeda nugalėti visas kliūtis ir laimėti kovas. Šventajame Rašte nesakoma, kad Dievas padarys tai vieną dieną. Ten nesakoma: „Vieną dieną jūs turėsite talentą,... vieną dieną jūs turėsite daugiau galimybių,... vieną dieną turėsite daugiau išminties.“ Visa tai jau slypi kiekviename iš mūsų. Jei kiti bandys tai paneigti, žinokime, kad Dievo žodis yra aukščiau kitų. Prisiminkime, kad turime Jėzaus Kristaus – mirties nugalėtojo - dvasią. Nebeklausykime, ką kiti sako. Įsiklausykime į tai, ką Dievas mums nuolat kartoja. Dievo Žodis mums primena: „Kartais nesijaučiate palaiminti, sustiprinti. Nenusiminkite. Jei pasiliekate Kristuje, šie jūsų jausmai pasikeis.“ Jei nesijaučiate nugalėtoju ir turite daug problemų, kartokite: „Nesu eilinis, esu nugalėtojas. Nesu pralaimėtojas, esu gausiai palaimintas.“ Iš savo patirties galiu patvirtinti, kad tokios mintys turi galią valdyti mūsų jausmus, santykius, sveikatą, veiklą.

Daugelis žmonių pasiduoda nerimui ir baimėms. Jie nuolat mąsto, kad jiems niekada nepasiseks. Bet tuomet jie prieštarauja Dievo valiai. Mes tikrai esame palaiminti Visagalio malone. Esame talentingi, kūrybingi, išmintingi. Visa tai mes jau turime savo prigimtyje. Jei visa tai norime atskleisti, mes turime patikėti, kad tai tikrai mums duota. Gal kiti mums sakė, kad neturime nugalėtojo duomenų. Gal jau dvidešimt metų bandome užgesinti kokią nors svajonę. Šiandien yra nauja diena. Kurkime didesnes vizijas. Įsisamoninkime, kad nešiojamė dieviško gerumo sėklas savyje.

Kai vargina baimės kupinos mintys, kai kiti mums sako, kad mes nieko nepasisieksime, tuomet kartokime: „Einu pažiūrėsiu į savo dvasinio gimimo liudijimą. Pažiūrėsiu, kas yra mano Tėvas, ir aš žinosiu kas aš esu“. Tėvo gerumas ir gailestingumas visada mus lydi. Kai esu paklusnus jam, jo palaima seka paskui mane. Mes turime dažnai prisiminti, kas yra mūsų Tėvas. Nuolat prisiminkime, ką jau turime ir ką gauname šiandien iš jo. Dažnai girdžiu žmones sakant: „Norėčiau turėti daugiau talentų,... norėčiau daryti, tai, ką kiti daro,... norėčiau geriau atrodyti.“ Tai sakydami pamirštame, kad Dievas aprūpino mus tuo, ko iš tikrųjų mums reikia savo gyvenimo tikslams pasiekti ir įvykdyti mums skirtą misiją pasaulyje.

Prieš keletą metų skaičiau apie vyrą, kuris prarado savo ranką dėl nelaimingo atsitikimo savo darbe. Įmonės vadovai jam skyrė 12 milijonų JAV dolerių. Pažiūrėkime į savo rankas. Mes turime mažiausiai 24 milijonų doleriųsavo rankose. Rūpinkimės jomis. Viename mieste moteris važiavo autobusu, ir pakliuvo į avariją. Ji tai stipriai susižeidė nugarą, kad nebegalėjo daugiau dirbti savo pareigose. Jos organizacija jai sumokėjo 20 mln. dolerių. Taigi, sudėkime visas žmogaus kūno dalis, kurias ką tik išvardijau. Jau tai verta 42 milijonų. Ar jūs dabar pasijutote geriau?

Daugelis iš mūsų kruopščiai rūpinamės savo kompiuteriais, kurie brangiai kainuoja, bet labai tarnauja mums. Saugome juos nuo visokių virusų, blogų programų ir kitų pavojų. Įsivaizduokime, ko vertas žmogaus protas. Įsivaizduokime, kad mums patiems reikėtų nusipirkti protą. Jis kainuotų, sakykime, apie 50 milijonų dolerių. Nusipirkę mes tikrai juo labai kruopščiai rūpintumės, prižiūrėtume, įdiegtumėte geriausias ir naujausias programas. Blogas, virusines mintis, nesąmones, kurios stengtųsi patekti į mūsų protą, mes atmestume. Sakytume: „Aš nepriimsiu į savo protą netinkamų minčių, nes man šis pirkinys daug kainavo“. Jei turėtume pirkti protą, mūsų požiūris į save ir visas gyvenimas būtų žymiai geresnis.

Pažvelkime, kaip Dievas mus nuostabiai sukūrė, ir kaip teisingai mes esame sukurti. Nesakykime: „Esu per lėtas, nesu talentingas, nesu patrauklus, neturiu gerų draugų, tinkamo išsilavinimo.“ Tokiais žodžiais kritikuojame Dievo kūrybą. Jei gyvensime ilgai su tokiomis nuostatomis, tai jos labai greitai taps realybe. Tai įvyks ne todėl, kad tokie esame, bet dėl to, kad leidžiate toms piktojo siūlomoms mintis įeiti, įsišaknyti, įsigalėti ir valdyti gyvenimą. Mūsų tikėjimas veikia teigiamai arba neigiamai. Jei per visą dieną mąstysite tik apie neigiamus dalykus, mūsų tikėjimas veiks ta kyptimi. Jei mintyse kartosime, kad nieko nepasiekiame, nieko nemokame, pamatysime, kad tikėjimą mes naudojame netinkama kryptimi. Kartą Jėzus pasakė aklam vyrui: „Tebūnie taip, kaip tiki.“ Ir neregys pasveiko. Tikrai mes tampame tuo, kuo nuoširdžiai tikime, ko siekiame, apie ką nuolat mąstome. Jei sakome, kad nesame pakankamai talentingi, nieko nesugebame atlikti gerai, toks mąstymas nubrėžia mums mūsų gyvenimo ribas. Šv. Raštas sako: „Jei pasitikėsite Juo, Dievas padarys jūsų gyvenimą prasmingu“. Dievas tikrai nori padaryti ką nors gera kiekvieno žmogaus gyvenime. Jis nori, kad išsipildytų mūsų svajones. Jis nori, kad pasiektume savo tiklus. Jis nori, kad mes paliktume žymę šioje kartoje. Jei sutarsime su Dievu, tapsime tuo, kuo tikime.

Rytis Gurkšnys SJ